Teisingumo ministerija teisėjams pranešė, kad nespėjo įvykdyti teismo prašymo išsiųsti teisinės pagalbos prašymus į Rusiją, kur gyvena abu kaltinamieji. Teismas savo iniciatyva taip pat siuntė šaukimus.
„Nėra duomenų, ar žinoma Razvodovui apie teismo posėdį. Tik gavęs duomenis, teismas gali spręsti, ar jis vengia atvykti į bylą,“ – sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
B.Makutynovičiui šaukimas buvo įteiktas. Jeigu paaiškės, kad V.Razvodovui irgi įteiktas šaukimas, ir jis neatvyko, bus laikoma, kad jis žino apie posėdį Vilniuje ir vengia į jį atvykti. Tokiu atveju teismas gali bylą nagrinėti kaltinamiesiems nedalyvaujant.
Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys, į teismo posėdį atvyko tik arti 20-ties. Posėdis atidėtas ir dėl to, kad nežinoma, ar kiti nukentėjusieji žino apie procesą, ar jiems tinkamai pranešta. Vilniaus apygardos prokuratūrą teismas įpareigojo patikslinti nukentėjusiųjų asmens duomenis ir gyvenamąsias vietas.
Teismas gali bylą nagrinėti kaltinamiesiems nedalyvaujant tik turėdamas duomenų, kad jie tyčia vengia atvykti į posėdį.
Teisėja taip pat informavo, kad pernai gruodžio 13 dieną išsiuntė raštą dėl teisinės pagalbos Lietuvos teisingumo ministerijai.
„Sausio 22 dieną Teisingumo ministerija grąžino teismo prašymą įteikti šaukimus, nes jie per mėnesį nespėjo nieko padaryti, ir prašo skirti daugiau laiko. Kiek suprantu, net nebuvo kreiptasi į Rusiją“, – sakė teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė.
Teismas dar kartą siųs prašymą Teisingumo ministerijai, dar savo iniciatyva siųs šaukimą į Rusiją, taip pat kvies neatvykusius nukentėjusiuosius.
Buvusių OMON vadų byla yra pripažinta prioritetine, todėl šios bylos posėdžių laiku kaltinamiesiems atstovaujantys du Lietuvos valstybės skirti advokatai negalės dalyvauti kitose bylose.
Kitas posėdis šioje byloje vyks balandžio 3 dieną.
Kai kurie nukentėjusieji piktinosi ilgu procesu ir vangiu bylos tyrimu. „Kur tas teismas buvo 20 metų“, – buvo girdėti šnabždesiai teismo salėje.
Vienas nukentėjusiųjų Feliksas Petkus į teismą atvyko pasiramsčiuodamas ramentais. Jis žurnalistams sakė, kad per byloje minimus įvykius patyrė kaulų lūžius.
Pernai gruodžio 9 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad Rusijoje besislapstantys buvę sovietų OMON Vilniuje vadai galės būti teisiami už akių, nors jiems ir nepavyko įteikti kaltinamųjų aktų nuorašų. Prokurorai įrodė, kad pakanka, jog besislapstantiems asmenims kaltinimai rusų kalba išsiųsti Rusijos generalinei prokuratūrai ir pateikti gynėjams.
Apeliacinio teismo teisėjas Linas Žukauskas skelbdamas nutartį pabrėžė, kad Rusija nebendradarbiauja su Lietuva šioje byloje.
Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti 39 asmenys.
Lietuvos teisėsauga teigia byloje atskleidusi 16 Lietuvos pasienio postų užpuolimo, ginklų grobimo, žmonių sužalojimo bei apšaudymo epizodų.
Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamo byloje kaip civiliniai ieškovai dalyvauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Muitinės departamento ir ir „Teo“ atstovai.
1991 metų sausį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą, žuvo 14 žmonių, 31 buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau nei 1000 buvo kitaip sužaloti.
Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, saugoję sovietų tuomet dar nepripažintos Lietuvos valstybės sieną.
