Dienraščiuose „Klaipėda“, „Kauno diena“ ir „Vilniaus diena“ šeštadienį publikuojamas pokalbis su uostamiestyje gyvenančia D.Kedžio teta Danguole. Moteris paaiškino, kodėl D.Kedys galbūt pasirinko tokį keršto būdą. „Jis visas į senelį. O šis dėl teisybės galėjo ir nušauti“, – pastebėjo teta.
Pasak artimųjų, iš visų anūkų Drąsius buvo labiausiai panašus į Garliavoje Darbininkų gatvėje gyvenusį senelį Juozą Markauską. A.Smetonos laikais šis ūmaus charakterio garliaviškis vieno moterų prievartautojo vos nepasiuntė į aną pasaulį. „Drąsius buvo tikra senelio kopija. Visi giminėje stebėdavosi, kad jis toks panašus“, – kalbėjo teta Danguolė.
Už ką jis tuomet sėdo, nėra mums sakęs. Tačiau žinau tiek, kad peiliu dūrė tam žmogui į pilvą. Sužeistasis išgyveno, o tėvas, metus ar kelerius sėdėjo kalėjime, – pasakojo Drąsiaus Kedžio teta.J.Markauskas gimė 1906 m. Sudėtingo charakterio vyras ilgai nerado sau tinkamos žmonos. J.Markauskas vedė vėlai, tačiau sėkmingai susilaukė septynių vaikų. Amžino poilsio atgulė 1999-aisiais.
Garliaviškis J.Markauskas esą į kruviną incidentą įsivėlė, kai dar buvo nevedęs. Būdamas gyvas senolis ne kartą kaimynams prasitarė, kad anuomet vienos pasiturinčios šeimos galva naktimis žagindavo savo tarnaitę. Apie slaptą vyro pomėgį esą žinojo ir šio žmona, tačiau nieko nedarė. Samdinė taip pat niekam nesiskundė – bijojo netekti darbo.
Tai sužinojęs neprognozuojamo būdo J.Markauskas suskato savaip įvykdyti teisingumą. Vyriškis susirado Kaune gyvenusį prievartautoją ir išklojo jam visą tiesą apie jį į akis. Tarp vyrų kilo konfliktas.
„Už ką jis tuomet sėdo, nėra mums sakęs. Tačiau žinau tiek, kad peiliu dūrė tam žmogui į pilvą. Sužeistasis išgyveno, o tėvas, metus ar kelerius sėdėjo kalėjime“, – pasakojo moteris.
„Tik po daugybės metų mes sužinojome apie šį konfliktą. Tačiau savo dukroms apie prievartavimą jis nepasakojo, mes šių detalių nežinojome. Žinojome tik tai, kad peiliu sužalojo žydą“, – tikino J.Markausko dukra.
Moteris tikino visiškai nesistebinti ir sūnėno ryžtingumu. „Tai genai. Tėvas už neteisybę buvo gatavas užmušti“, – prisiminė Danguolė.
D.Kedžio senelį daugelis jo kaimynų prisimena kaip savotiškos pasaulėžiūros žmogų. Vyras nebuvo religingas, greičiau – laisvamanis arba net ateistas. Net ir būdamas senolis J.Markauskas neprarado ūmaus charakterio savybių, galėjo už nieką supykti, iškoneveikti ar net smogti kumščiu.
Jis savaip skirstė žmones į keturias kategorijas. „Čeloviekas“ jo vertybių skalėje buvo aukščiausia žmogaus kategorija. Jai priklausė tik jis pats ir du jo senoliai draugai, čia negalėjo patekti moterys. Antroji kategorija – „žmogus“, kuriai priklausė teigiamai jo vertinami pažįstami. Trečioji – „chuliganas“. Tai niekdariai, nieko verti asmenys, iš kurių, jo nuomone, nieko gero negalėjai tikėtis. Žemiausioje vietoje buvo „pederastai“. Tai niekšai, pašlemėkai, prievartautojai ir išgamos.
Pastarąjį žodį apibūdindamas savo priešus mėgo kartoti ir jo anūkas D.Kedys.
