M.Lozaraitis taip pat pripažintas pavojingu recidyvistu. M.Lozaraičiui skirtas šešiolikos metų, o A.Baranovui – ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimas, skelbia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).
Nukentėjusiųjų kasaciniame skunde buvo prašoma pakeisti kaltinimą A.Baranovui ir M.Lozaraičiui ir juos pripažinti nužudžius I.A.Každailytę kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Taip pat buvo prašoma sugriežtinti M.Lozaraičiui paskirtą bausmę. Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai įvertino ir neturtinės žalos priteisimo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) iš esmės atmetė kasacinio skundo argumentus ir nurodė, kad advokato prašymas pakeisti kaltinimą A.Baranovui ir nurodyti, kad jis, be kitų nusikalstamų veikų, turi būti kaltinamas ir I.A.Každailytės nužudymu (BK 24 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai), reikštų naujos nusikalstamos veikos inkriminavimą.
Tačiau naujos nusikalstamos veikos turėjo būti inkriminuojamos pagal kitas taisykles. Prokuroro nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo A.Baranovo atžvilgiu, galėjo būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, tačiau nukentėjusieji, kurie buvo informuoti apie tokią apskundimo teisę, ja nepasinaudojo.
Be to, BPK 217 straipsnio tvarka galėjo būti teikiamas ir prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo ruožtu turėjo galimybę BPK 257 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi pranešti prokurorui apie tai, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, negu nurodyta kaltinime, tačiau teismai pagrįstai konstatavo, kad įvertinę bylos aplinkybes ir įrodymus, reikšmingus sprendžiant apie tokio informavimo galimybę, teismai neturėjo pareigos taip elgtis, nes byloje nėra duomenų, kuriais remiantis reikėtų iš esmės skirtingai vertinti A.Baranovui inkriminuotų nusikalstamų veikų klausimą. Tokie teismų sprendimų motyvai rodo, kad teismas tiek, kiek leidžia BPK normos, buvo pakankamai aktyvus ir neužkirto kelio objektyviam ir visapusiškam A. Baranovo jau žinomo ar galimai buvusio nusikalstamo elgesio teisiniam vertinimui.
Kartu buvo pateiktas prašymas keisti kaltinimą M.Lozaraičiui papildant kaltinimą dėl nužudymo aplinkybe, jog nukentėjusioji I.A.Každailytė buvo nužudyta kankinant ar itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šis prašymas teismų buvo svarstytas ir pagrįstai atmestas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuomonei, kad eksperto paaiškinimai ir pateikta išvada dėl mirties priežasties nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dailininkė prieš mirtį buvo itin žiauriai žalojama ir (ar) patyrė didelius skausmus, kurie galėtų būti vertinami kaip kankinimas ar kitoks ypatingas žiaurumas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tokia išvada nesumenkina nužudymo nusikaltimo pavojingumo, brutalumo ir žiaurumo bei nepaneigia kaltininko atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatitaisomas pasekmes, padarymą.
Kasacinis teismas pripažino, kad M.Lozaraitis veikė suplanuotai, nukentėjusiąją nužudė veikdamas tiesiogine tyčia, po nusikaltimo padarymo siekė paslėpti savo nusikaltimą, tai rodo jo abejingumą sukeltoms mirtinoms pasekmėms, patvirtina jo asmenybės didelį pavojingumą, nuteistasis nesiėmė priemonių padarytai žalai nukentėjusiesiems atlyginti, pats neatvyko į ikiteisminio tyrimo instituciją ir neprisipažino.
Teismas M.Lozaraičio prisipažinimo teisme padarius nusikaltimą nevertino kaip nuoširdaus gailėjimosi. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė už bausmės vidurkį, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Žinoma dailininkė nužudyta dėl pinigų
Tyrimo duomenimis, 2015 metų liepos 22 dieną M.Lozaraitis apie 2 val. nakties peiliu atsirakino nukentėjusiosios buto Vilniuje, Sodų gatvėje, duris ir pasmaugė namie buvusią moterį.
Įvykdęs nusikaltimą, M.Lozaraitis pertempė jos kūną į tuščią kaimyno butą, kurio duris buvo išlaužęs jau anksčiau, – taip bandė slėpti nusikaltimo pėdsakus. M.Lozaraitis pasisavino aukos mobilųjį telefoną, kompiuterį, banko korteles bei kelis kitus asmeninius daiktus.
Vilniaus Kriminalinės policijos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad M.Lozaraitis 2015 metų pavasarį apsigyveno Vilniuje pas A.Baranovą, su juo susitiko ir susidraugavo Alytaus pataisos namuose.
Šie vyrai su A.Každailyte buvo supažindinti, kai ji, pardavusi savo butą, kėlėsi gyventi į kitą – abu vyrai buvo pasamdyti remontuoti naująjį moters būstą ir padėti jai persikraustyti. Pradėję buto remontą M.Lozaraitis ir A.Baranovas pastebėjo, kad kaimyniniame bute niekas negyvena.
Tyrimo duomenimis, išlaužę šio buto duris, jie apsilankė jame kelis kartus ir pavogė įvairiausių daiktų beveik už 13 tūkst. eurų. Išlaužtos kaimyno buto durys buvo pridengtos remontuojam menininkės butui nupirktais stiklo vatos paketais, tad įsilaužimo žymių niekas nepastebėjo.
Persikraustymo dieną, kaip įtariama, M.Lozaraitis iš moters rankinės ištraukė 100 eurų – neva už tai, kad ji neatsiskaitė už tebevykstančius remonto darbus. Kitą dieną apie pavogtus pinigus tapo žinoma, tad M.Lozaraičio paslaugų atsisakyta.
Keletą dienų A.Baranovas butą remontavo vienas. Vieną vakarą, kai A.Baranovas grįžo po šio darbo namo, M.Lozaraitis užsiminė, kad eis apvogti A.Každailytės, ir po kelių valandų išėjo. Likęs namie A.Baranovas paryčiais sulaukė M.Lozaraičio skambučio ir susitiko su juo mieste.
Laukdamas bendrininko M.Lozaraitis sugebėjo pasinaudoti nužudytosios banko kortele ir iš jos sąskaitos nuėmė daugiau nei 100 eurų. Už juos abu kaltinamieji vėliau tabore pirko narkotikų. Nužudytosios daiktus, kurių bendra vertė nesiekė 500 eurų, ketinta parduoti.
Nužudytoji A.Každailytė buvo Lietuvoje ir užsienyje žinoma menininkė, ji labiausiai išgarsėjo kaip knygų iliustratorė.
Teisėja: "Esame saitomi" griežtų teisinių standartų
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų LAT atkreipė dėmesį, kad kasatorius nepagrįstai tvirtina, jog buvo sumenkintas dvasinis nukentėjusiųjų ryšys. Teismai išvadas apie nužudytosios ir nukentėjusiųjų santykius darė analizuodami asmeninių santykių pobūdį, intensyvumą ir tokios teismo išvados negali būti grindžiamos tik nukentėjusiųjų teiginiais.
Šie teiginiai turi būti vertinami tiek atsietai, tiek visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Taigi ir teismų padarytos išvados apie artimųjų santykius nepaneigia, kad nukentėjusieji patyrė moralinę žalą dėl artimojo netekties ir dėl to jie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, susijusios su kaltininko turtine ar šeimine padėtimi, negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Priešingai negu tvirtina kasatorius, nuteistojo teisinė padėtis nebuvo lemianti aplinkybė mažinant priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai tik vienas iš įstatyme nurodytų kriterijų, kuris turėjo būti ir buvo aptartas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.
Byla, kaip teigė ją nagrinėjusi teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, tikrai labai sudėtinga ir kelia daug žmogiškų išgyvenimų.
„Teisėjai yra saistomi griežtų teisinių standartų ir šį kartą spręstas klausimas dėl nužudymo būdo negalėjo būti įvertintas apeinant klausimą, ar kaltininkas suprato savo veikos pobūdį, ar norėjo ir leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukėlė ypatingas žiaurumas. Pažymėtina, kad kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o teisinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu“, – nurodė teisėja.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
