Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 10d. 18:28

Dar 30 asmenų pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje

Žmonės prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų 1991 metų sausio 13-osios rytą.
Ričardo Grigo/BFL nuotr. / Žmonės prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų 1991 metų sausio 13-osios rytą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį dar 30 asmenų pripažino įtariamaisiais 1991 metų Sausio įvykių baudžiamojoje byloje.

„Teismo nutarimai yra neskundžiami ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos“ – BNS sakė teismo atstovė spaudia Airinė Šerelytė.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant asmenys pripažįstami įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Šiuo metu iš viso jau 50 asmenų yra pripažinti įtariamaisiais Sausio 13-osios byloje.

Baudžiamojon atsakomybėn iš viso siekiama patraukti 81 asmenį: Komunistų partijos vadovus, gynybos, vidaus reikalų ministerijos, KGB atstovus, karininkus, kurie dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją, skelbia prokuratūra.

Gegužės 17 dieną tas pat teismas patenkino prokuroro prašymą ir 20 asmenų pripažino įtariamaisiais. Generalinė prokuratūra skelbia, kad įtariamieji yra Rusijos bei Baltarusijos piliečiai.

Generalinė prokuratūra teigia, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.

Baudžiamojon atsakomybėn iš viso siekiama patraukti 81 asmenį: Komunistų partijos vadovus, gynybos, vidaus reikalų ministerijos, KGB atstovus, karininkus, kurie dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją, skelbia prokuratūra.

Įtarimus norima pateikti dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.

Už inkriminuojamus nusikaltimus jiems gresia laisvės atėmimas nuo kelerių metų iki gyvos galvos.

Prokuratūra sako, kad esminį postūmį šios bylos tyrimui suteikė Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, palengvinusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numato galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese.

„Džiaugiuosi, kad ir mūsų pastangomis atsiradusios naujos Lietuvos teisės aktų pataisos ir intensyvus prokurorų bei tyrėjų darbas šiandien leidžia kalbėti apie esminį postūmį vienoje iš svarbiausių mūsų šalies bylų. Mums tikrai labai svarbu, kad visų Lietuvos piliečių teisėtas lūkestis – istorinis teisingumas – būtų pasiektas. Tačiau taip pat turime nepamiršti, kad demokratinėje valstybėje ikiteisminis tyrimas atliekamas vadovaujantis teisingumo principais ir šiems procesams, tyrėjų bei prokurorų veiksmams, kurių visuomenė dažniausiai nemato, negali matyti, prireikia laiko“, – sako generalinis prokuroras Darius Valys.

Ikiteisminio tyrimo grupėje, sudarytoje 2010 metų gruodžio 29 dieną, dirba penki Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Atliekant tyrimą išanalizuota keli tūkstančiai vaizdo dokumentų, apklausta daugiau kaip 200 liudytojų, padaryti būtini parodymai atpažinti, išsiųsta 18 teisinės pagalbos pašymų į dešimt užsienio valstybių, į dešimtį teisinės pagalbos prašymų gauti atsakymai.

Šiuo metu bylą sudaro apie 700 tomų medžiagos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min