Degalų vagių taktika nesikeičia daugelį metų, tačiau sprendimų, kaip sutramdyti tokius nusikaltėlius, nerandama. Vienas paskui kitą skrieja pranešimai: „Įsipylė 100 litrų benzino ir išvažiavo nesumokėjęs. Valstybinis numeris vogtas." Dažnai automobilio numeriai būna pridengti arba paslėpti kitais būdais. Paprastai nusikaltėliai dangstosi veidus kepuraitėmis, kad degalinėse įrengtos filmavimo kameros neužfiksuotų asmens bruožų, pagal kuriuos vėliau būtų galima jį atpažinti. Be vagysčių iš degalinių, itin padaugėjo atvejų, kai nukenčia paprasti piliečiai. Šiuo atveju gerokai populiaresnis dyzelinas. Jis dideliais kiekiais vagiamas iš kiemuose stovinčių traktorių arba garažuose įrengtų specialių talpyklų. Suprantama, tokių nusikaltimų daugiausia užregistruojama kaimo vietose. Tačiau vagystės iš degalinių - tiek kaimų, tiek miestų problema.
Kartais užsimiršta
Žemaitijos gyventojus aptarnaujančio degalinių tinklo direktoriaus pavaduotojas komercijai Darijus Kraynas LŽ užtikrino, kad jų regione degalai vagiami ne itin dažnai: „Pasitaiko smulkių vagysčių, bet dėl tokių net nepildoma dokumentų. Nuostolius padengia degalinių operatoriai, nes neviršijus tam tikros sumos degalinėms siūloma patirtus nuostolius išsiieškoti civiline tvarka. Tuo pareigūnų pagalba ir baigiasi. Ilgapirščiai naudojasi kodekso spragomis ir gudrauja – pilasi tiek degalų, kad sulaikymo atveju gautų minimalią baudą. Dėl stambesnių vagysčių kviečiama policija."
Pasak pašnekovo, pasitaiko tarp klientų ir užuomaršų. "Buvo atvejų, kai žmonės tiesiog įsipylė ir nuvažiavo nesusimokėję. Turėjau pažįstamą, kuris taip pasielgė. Paskambinau ir pasišaipiau, kad apsivogė. Tik tada jis suprato, jog užsimiršo", - pasakojo degalinių tinklo direktoriaus pavaduotojas komercijai.
Nusikaltėliai žino ribas
Nors suvestinėse pranešimų gausu, policijos atstovai tikina, kad degalų vagysčių, palyginti su 2009-ųjų pradžia, sumažėjo. „2008 metų pabaigoje ir šių metų pradžioje tokių atvejų buvo daugiau. Siekdami išspręsti šią problemą bendravome su visų degalinių vadovais, aiškinomės, ką galime padaryti, kad numalšintume nusikaltėlių norą vogti degalus. Sutarėme, jog degalinėse turėtų atsirasti daugiau savisaugos įrangos. Degalinių vadovai bendrauja tarpusavyje. Kolegiškai perspėja vieni kitus, kad tokio automobilio vairuotojas išvyko nesusimokėjęs. Bet vien to per mažai", – kalbėjo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas Robertas Daugėnas.
Didžiausia degalinių bėda – prastos kokybės kameros. Tačiau vis atsisakoma didelių investicijų, nes nusikaltėlių padaromi nuostoliai nėra tokie dideli, kad priverstų susirūpinti.
Policijos atstovas paaiškino, jog apsivogus iki 130 litų (1 MGL) gresia tik administracinė nuobauda: „Viršijus šią sumą pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei nenustatoma sunkinamų aplinkybių, vagis gali išsisukti bauda nuo 300 iki 700 litų arba administraciniu areštu nuo 10 iki 30 parų. Bet kokiu atveju degalinių darbuotojai turėtų būti sąmoningi. Jei lengvojo automobilio vairuotojas pilasi 200 litrų degalų, vadinasi, kažkas negerai."
Vagys – ne problema
Vieniems operatoriams degalų vagys yra tikras galvos skausmas, kitiems tokie nusikaltėliai visiškai nekelia rūpesčių. Vieno savitarnos degalinių tinklo mažmeninės prekybos vadovas Ringaudas Steikūnas sakė, kad apie tai net neverta kalbėti. „Tokios problemos mūsų degalinėse nėra. Klientai iš pradžių sumoka, o tik tada pilasi degalų. Tiesa, pasitaikė kitokių sukčiavimo atvejų, kai buvo siekiama pergudrauti sistemą. Nusikaltėliai mėgino atsiskaityti netikrais pinigais, padirbtomis kortelėmis. Tačiau šiuolaikinės technologijos leido išspręsti šią problemą", – džiūgavo R.Steikūnas.
