Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dėl mitologinių apeigų prie VRM Darius Kuolys išteisintas, o už protesto akciją-vaikštynes greta prezidentūros – nubaustas 500 litų bauda

Darius Kuolys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Darius Kuolys
Šaltinis: 15min
0
A A

Teismas sostinėje išnarpliojo iškart dvi Dariaus Kuolio bylas, kuriose šis visuomenės veikėjas buvo kaltinamas dėl neteisėtų protesto akcijų organizavimo. Teisėja nutarė, kad prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vyko įstatymuose nereglamentuotos „lietuviškos apeigos“, todėl vieną bylą paprasčiausiai nutraukė. Tuo tarpu kitoje byloje – dėl neteisėtų vaikštynių prie prezidentūros, D.Kuolys pripažintas kaltu.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė išnarpliojo dvi bylas, kuriose policija Darių Kuolį reikalavo nubausti už neteisėtų protestų organizavimą. Trečiadienio pavakarę teismas paskelbė abu verdiktus.

Teisėja nutarė, kad prie VRM rūmų Vilniuje D.Kuolio iniciatyva vyko įstatymuose nereglamentuotos „lietuviškos apeigos“, todėl pirmąją bylą paprasčiausiai nutraukė.

Tuo tarpu antrojoje byloje D.Kuolys pripažintas kaltu dėl to, kad prie prezidentūros pastato neteisėtai surengė protesto akciją-vaikštynes. Už šį pažeidimą D.Kuoliui skirta 500 litų bauda.

15min.lt primena, kad prieš tris savaites Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas įsteigtos politinės partijos Lietuvos sąrašas pirmininką D.Kuolį jau buvo nubaudęs 500 litų bauda dėl nesankcionuotos akcijos prie Valstybės saugumo departamento (VSD) pastato Vilniuje.

Senos lietuviškos apeigos

Kokie burtai D.Kuoliui padėjo išvengti atsakomybės pirmojoje iš naujų bylų?

Administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolas D.Kuoliui buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATP kodekso 188 (7) straipsnio 1 dalį (dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo).

Policija siūlė politiką bausti už tai, kad jis 2012 m. gegužės 3 d. nuo 12.00 val. iki 12.20 val. surengė akciją lietuviškas apeigas „Pučiant drąsą“ Vidaus reikalų ministrui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, esančios Šventaragio g. 2, Vilniuje, nesilaikydamas susirinkimų organizavimo tvarkos, t.y. Susirinkimų įstatyme numatyto 25 metrų atstumo iki VRM pastato.

Apeigų dalyviai skambino senais V.Kudirkos tautinio atgimimo varpeliais, ragino nevergauti, paskui skaitė sovietijos saulėlydžio lietuvišką humorą. Skaitymas turėjo užkalbėjimo pobūdį...

D.Kuolys kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 3 d. apie 12:00 val. su bičiuliais prie Vidaus reikalų ministerijos surengė senas lietuviškas pilietines apeigas, kuriomis mėgino įkvėpti pilietinės drąsos Vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui, kuris neseniai buvo paskirtas į šias pareigas. Apeigos truko 20 minučių. Jų metu susirinkę į apeigas žmonės labai aktyviai joje dalyvavo: skambino senais Vinco Kudirkos tautinio atgimimo varpeliais, nes būtent Vincas Kudirka žadino pilietinę dvasią, ragino nevergauti, paskui skaitė sovietijos saulėlydžio lietuvišką humorą, rašytą dar sovietijos laikais, kurie padėjo lietuviams išlaisvėti. Skaitymas turėjo užkalbėjimo pobūdį.

Paskui pasidėję lapą popieriaus ant Antano Smetonos portfeliuko pasirašė raštą, kuriame ministrui priminė Lietuvos Respublikai duotą ištikimybės priesaiką ir pakvietė ginti Lietuvos Respublikos vertybes ir idealus. Ministrui rašė, kad negali tarnybai turinčiai kovoti su finansiniais nusikaltimais vadovauti žmogus pažeidęs tarnybinę etiką ir įstatymus ir ragino ministrą būti ryžtingą ir drąsų ir atleisti Kęstutį Jucevičių iš pareigų ir kuo greičiau į tas pareigas sugrąžinti neteisėtai atleistus tarnybos vadovus generolą Vitalijų Gailių ir majorą Vytautą Giržadą.

Raštą taip pasirašė R.O., N.P., V.L., L.J. ir kiti visuomenei žinomi žmonės.

Ministras pakvietė kavos

Šiose pilietinėse apeigose dalyvavo ir pats vidaus reikalų ministras, kuris išėjęs išklausė jų kreipimąsi, pakvietė juos kavos puodelio ir pokalbio į Vidaus reikalų ministeriją. Jie sutiko ateiti ir pilietinės apeigos tapo dalykiniu pokalbiu su ministru Vidaus reikalų ministerijos salėje.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Artūras Melianas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Artūras Melianas

Buvo ant šaligatvio, pėstiesiems netrukdė ir paliko atviras duris, per jas puikiausiai vaikščiojo ministras ir kiti pareigūnai, tai jokių kliūčių, nei pėstiesiems, nei Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nesudarė. Atėjo pareigūnas įspėti, kad reikia pasitraukti 25 metrus, nerengti susirinkimo ar mitingo. Jis jam paaiškino, kad tai yra apeigos, o ne piketas ir pakvietė prisidėti prie pilietinių apeigų ir padėti įpūsti ministrui pilietinės drąsos ir abu pareigūnai visai sėkmingai tose apeigose sudalyvavo. Jie buvo prie pat įėjimo. Jei jie būtų perėję gatvę, tai būtų atsidūrę greta Katedros, jei būtų paėję į kitą pusę, tai būtų atsidūrę prie kardinolo kurijos.

Protestavo prieš buvusio ministro Raimundo Palaičio neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pasikėsinta į konstitucinę santvarką ir ragino ministrą A.Melianą ištaisyti šią klaidą. Reiškė savo protestą prieš konkretų asmenį ir konkrečioje vietoje, nes tokia jų apeigų prasmė. Į viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę nesikėsino, rėmėsi tomis teisėmis, kurias suteikia Konstitucija, rėmėsi jos 33, 36 straipsniais.

Piketu išreiškiama tam tikra pozicija, o apeigomis bandoma paveikti būklę. Šios apeigos buvo bandymas paveikti ministro A.Meliano būklę, įpūsti jam drąsos.

Susidūrė su Susirinkimų įstatymu ir galvojo kaip savo pilietinę pareigą įvykdyt nepažeidžiant šio įstatymo ir pasirinko ne mitingą, ne piketą, ne susirinkimą, bet pilietines apeigas. Mano, kad šita forma leidžia išsakyti savo pilietinę poziciją, atlikti pilietinę pareigą ginti teisingumą, principus ir nepažeisti įstatymo ir jiems leistų atlikti konstitucinę priedermę. Jis buvo apeigos rengėjas, pats pakvietė į pilietines apeigas ir kitus asmenis. Tai buvo apeigos, o ne akcija, nes kiekvienos apeigos yra akcija, bet ne kiekviena akcija yra apeiga.

Piketu išsakomas protestas, atsinešami plakatai, piketuoti galima labai ilgai. Trukmės atžvilgiu panašūs. Piketu išreiškiama tam tikra pozicija, o apeigomis bandoma paveikti būklę ir šitos apeigos buvo bandymas paveikti būklę, įpūsti drąsos. Apeigų tikslas buvo įpūsti pilietinės drąsos, kad ne tik tuo atveju, bet ir apskritai ministras A.Melianas būtų ištikimas Lietuvos Respublikai, kad gintų teisingumą kaip pamatą, kad gintų laisvę kaip vertybę. Akcijos tikslas atspindėjo turinį, raštas buvo apeigų ritualo išvertimas į tam tikrą nomenklatūrinę kalbą.

Buvo siekis paveikti ministrą, kad du atleisti pareigūnai būtų sugrąžinti. Jiems tai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės garbinimas, Lietuvos tautos tradicijų, kovos už laisvę, už laisvą dvasią garbinimas. Posakis Pučiant drąsą yra metaforiškas. Apeigų aprašymo nėra, jie gali rekonstruoti apeigas. Jų apeigos buvo pilietinio pobūdžio, teismui viską itin smulkiai aiškino D.Kuolys.

Teisėja net atsivertė žodyną

Bylą išnagrinėjusi teisėja atkreipė dėmesį, kad pagal Susirinkimų įstatymo 3 straipsnį susirinkimu šio įstatymo prasme laikomi mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, įvairios eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „apeigos“ aiškinama kaip visuma papročio nustatytų veiksmų ir poelgių, susijusių su šventinėmis ir buitinėmis tradicijomis ar tikyba; „piketas“ aiškinama kaip grupė protestuojančių žmonių su politinio ar visuomeninio turinio plakatais; „protestas“ aiškinama kaip energingas prieštaravimas, viešas kritikavimas veiksmų, laikomų neteisingais, o „susirinkimas“ aiškinama kaip gyventojų ar narių bendras dalyvavimas svarstant kokį nors klausimą.

Teismo nutarime pažymima, kad iš peržiūrėtos filmuotos medžiagos matyti, jog gegužės 3 d. apie vidurdienį prie VRM pastato susirinko grupė žmonių, skambino varpais, skaitė humorą. Ministras A.Melianas išėjo į gatvę ir paspaudė keliems dalyvavusiems apeigose rankas, išklausė jam skaitomo teksto, pakvietė juos pratęsti apeigas Vidaus reikalų ministerijoje prie kavos puodelio.

Užkalbėjimuose, būrimuose yra sumišę senojo mitologinio bei krikščioniškojo tikėjimų elementai.

Nutarime taip pat pabrėžiama, jog apeigos – simboliniai tam tikrų žmonių grupių ar visos tautos veiksmai, susiję su buities tradicijomis, religinėmis ar pasaulietinėmis šventėmis. Apeigomis stengtasi paveikti gamtą ir įsivaizduojamas gamtos jėgas. Apeigoms yra reikšminga vieta ir laikas. Apeigos susideda iš tam tikrų gestų, laikysenos, drabužių, žodžių, muzikos, šokių, naudojant tam tikrus ženklus (simbolius) ir reikmenis. Daugelyje apeigų (užkalbėjimuose, būrimuose) yra tarpusavyje sumišę senojo mitologinio bei krikščioniškojo tikėjimų elementai. Apeigos gali būti atliekamos remiantis įvairiais papročiais.

„Tokiu būdu byloje įrodyta, kad prie Vidaus reikalų ministerijos asmenys susirinko turėdami bendrą tikslą: įkvėpti Vidaus reikalų ministrui pilietinės drąsos, priminė Lietuvos Respublikai duotą ištikimybės priesaiką ir pakvietė ginti Lietuvos Respublikos vertybes ir idealus“, – rašoma teisėjos nutarime.

Kaip minėta, D.Kuolio administracinę bylą, pradėtą pagal ATPK 188 (7) straipsnio 1 dalį, teismas nutarė nutraukti, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties. Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Protestą surengė be leidimo

Tuo tarpu antrojoje byloje D.Kuolys pripažintas kaltu dėl to, kad 2012 m. gegužės 31 d. apie 12.00 val. Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje, organizavo žmonių susirinkimą (protesto akciją-vaikštynes prieš žodžio laisvę), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 straipsnyje numatytų Susirinkimų organizatorių ir dalyvių bendrųjų pareigų, t.y. būdamas organizatoriumi nepateikė pranešimo apie susirinkimo organizavimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos, žmonių susirinkimą organizavo neturėdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo išduoto nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reikalavimo prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros susirinkimus rengti ne arčiau kaip 75 metrų atstumu. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 (7) straipsnio 1 dalyje.

Teismo verdiktą dėl  D.Kuoliui skirtos 500 litų baudos proceso dalyviai per 20 dienų taip pat dar gali apskųsti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min