Kaip informuoja teismo atstovas spaudai, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą.
V.K. baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo į teismą buvo perduota dar 1999 m. rudenį, tačiau kaltinamasis į posėdį neatvyko.
1999 m. spalio 8 d. teismas paskelbė V.K. paiešką ir jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Tik 2008 m. pradžioje Lietuvos policijos pareigūnai nustatė, kad jis gyvena Baltarusijos Respublikoje.
2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos generalinė prokuratūra kreipėsi į Baltarusijos prokuratūrą su prašymu išduoti įtariamąjį Lietuvos Respublikai. 2008 m. gruodžio 10 d. iš Baltarusijos buvo gautas atsakymas, kad šis asmuo negali būti išduotas Lietuvai.
2009 m. balandžio 22 d., tarpininkaujant Baltarusijos pareigūnams, buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į Vilniuje vyksiantį teismo posėdį. Tačiau V.K. ant šaukimo parašė, jog į Lietuvą nevyks, nes čia gresia pavojus jo gyvybei.
V.K. nuteistas už tai, kad 1998 m. gruodžio 29 d. Vilniuje, sėdėdamas savo automobilyje ir policijos pareigūno bandomas sulaikyti, nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui, įjungė atbulinę pavarą, pradėjo važiuoti ir partrenkė policijos jaunesnįjį inspektorių V.S., jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą; galvos smegenų sukrėtimą.
V.K. taip pat nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, kai šie jį antrą sykį bandė sulaikyti 1999 m. gegužės 25 d. Vilniuje surengtos pasalos metu. V.K., pamatęs neperšaunamomis liemenėmis su užrašu „Policija“ vilkinčius pareigūnus, siekdamas išvengti sulaikymo, dideliu greičiu vairuodamas automobilį, važiavo į policininkus, stovinčius ant šaligatvio, o šie spėjo pasitraukti, kad nebūtų suvažinėti. Tuomet du pareigūnai iššovė tris šūvius į automobilio ratus, tačiau automobilis dideliu greičiu nuvažiavo.
Išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė, kad V.K. taikyti senaties terminus nėra pagrindo, nes jis nuo 1999 m. slapstėsi nuo teismo.
Už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir nežymų sveikatos sutrikdymą teismas nuteistajam skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, pritaikęs 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl amnestijos“, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleido.