Kaip informuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pernai liepos 31-ąją parapijos bažnyčioje organizavęs bažnyčios vidinių langų valymo darbus P.A. pažeidė mūsų šalyje galiojančių Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje reikalavimus. Vietos gyventojus į talką bažnyčioje suvadinęs klebonas neįvertino, kad dirbti aukštyje yra pavojinga, o nukritus pasekmės gali būti labai sunkios ar net tragiškos.
Talkos organizatorius nenustatė darbų eigos, neaprūpino apsaugos priemonėmis (drabužiais, diržais), dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė, nors galėjo ir turėjo tai padaryti, kad stovint ant kopėčių, pastatytų ant pastolių, galima nuvirsti. Klebonas paragindamas leido nepilnametei D.D. lipti ant kopėčių, nepasirūpino, kad pastolių dalys būtų pritvirtintos prie atraminio paviršiaus specialiu įtaisu ar kitomis slysti neleidžiančiomis priemonėmis. Pastoliams ir kopėčioms nuvirtus nepilnametė nukrito iš maždaug 4,50 metro aukščio. Ant jos dar užgriuvo ir sunkios kopėčios.
Septyniolikmetei merginai buvo smarkiai sužalotas veidas, sukrėstos smegenys, lūžo mentė, rimtai nukentėjo dalis vidaus organų. Teismo medicinos ekspertas šiuos sužalojimus įvertino kaip sunkų sveikatos sutrikdymą.
Pareiškus P.A. įtarimą, jis kaltu neprisipažino. Klebono manymu, darbo saugos priemonėmis turėję pasirūpinti patys žmonės. Jis pareigūnams teigė pats užlipęs ant pastolių, norėdamas įsitikinti, ar konstrukcija tvirta ir patikima. Valant langus, pastolius, kad nepaslystų, laikę du darbininkai, o ant pastolių aikštelės užlipusi D.D. motina laikiusi kopėčias. Jis pats bažnyčioje dirbęs kitus darbus, vis pažiūrėdamas, kaip vyksta langų valymo darbai.
Pasak nukentėjusiosios D.D., talkininkai bijojo aukščio, todėl atsisakė lipti ant kopėčių. Ji, paraginta klebono, sutiko. Iš pradžių kopėčias laikė ir valymo priemones padavinėjo mama, o vėliau niekas kopėčių ir pastolių nelaikė – klebonas niekam nepaliepė to daryti.
Įstatyminė nukentėjusiosios atstovė – merginos motina byloje pareiškė 304 tūkst. litų civilinį ieškinį. Moteris taip pat prašo už šią sumą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Beveik 10 tūkst. litų teisme sieks susigrąžinti Valstybinė ligonių kasa.
Tas, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
