Atnaujinta: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 27 d. patvirtino, kad abu kaltinamieji šioje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose išteisinti pagrįstai.
Pradžia. Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti S.G. ir M.G-T. bylą dėl turto iššvaistymo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Be kita ko, teismas aiškinasi, kaip vos porą metų įmonėje dirbusi ir kuklią algą gaudavusi logistikos specialistė S.S. prieš pat įmonės bankrotą nusipelnė bemaž 86 tūkst. litų kompensacijos. Teismui liudijęs įmonės bankroto administratorius prasitarė, kad šią jauną moterį ir firmos vadovą siejo ne tik profesiniai reikalai. Beje, S.S. šioje byloje jokie kaltinimai nepateikti, ji tėra liudytoja.
S.G. vadovaujama bendrovė „Tigla“ galų gale buvo priversta bankrutuoti.
Kaltinimus vadina absurdu
Iš ketvirtadienį pagarsinto kaltinamojo akto matyti, kad direktorius ir advokato padėjėja kaltinami grobę ir firmos, ir „Sodros“ pinigus.
155 620,13 lito – toks yra turtas, kurio iššvaistymu kaltinamas direktorius S.G.
Tuo tarpu M.G.-T., bylos duomenimis, nėštumo laikotarpiu fiktyviai buvo įdarbinta „Tiglos“ direktoriaus pavaduotoja ir dėl motinystės iš „Sodros“ neteisėtai gavo iš viso 98 705,66 lito išmokų.
 |
| 15min.lt nuotr./Kaltinamasis buvo išteisintas |
Bylą nagrinėjantis teisėjas Algimantas Valantinas kaltinamojo teiravosi, ar jis suprato jam pareikštus kaltinimus.
„Nesupratau... Supratau, bet nesutinku! Visiškas absurdas“, – atsakė S.G..
Tą patį klausimą teismas uždavė ir M.G.-T. „Kaltinimo esmę supratau, bet savo kaltės nepripažįstu.“
„Nepripažįstat?“ – perklausė teisėjas A.Valantinas.
„Ne“, – patvirtino teisiamoji.
Abu kaltinamieji sutiko duoti parodymus, tačiau į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus jie atsakys po visų liudytojų apklausų.
Nėščiajai – postas ir 7 400 litų alga
Byloje nagrinėjami dalykai susiję su bendrovės „Tigla“ veikla 2005–2009 metais.
S.Gedvilas kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė bendrovės „Tigla“ buhalteriją.
Pirmiausia, prokuratūros duomenimis, logistikos vadove įmonėje dirbusiai S.S. direktoriaus valia nepagrįstai, atskaičius mokesčius, buvo išmokėta iš viso 62 440, 32 lito suma. Po darbo sutarties nutraukimo šie pinigai pervesti darbuotojai kaip atlyginimas, išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Be to, S.G. ir M.G.-T. kaltinami veikdami bendrininkų grupėje turėję bendrą tikslą – sukčiavimo būdu įgyti motinystės pašalpas.
Advokato padėjėja savarankiškai dirbusi M.G.-T. žinojo, kad yra nėščia, tačiau neturėjo teisės gauti motinystės išmokų iš „Sodros“. Todėl 2008 m. rugpjūtį buvo pasirašyta darbo sutartis, pagal kurią ši moteris buvo įdarbinta „Tiglos“ direktoriaus pavaduotoja, jai nustatytas 7 400 litų mėnesinis darbo užmokestis.
Tai leido moteriai vėliau dalimis gauti įspūdingą šimtatūkstantinę motinystės pašalpą.
Per krizę – plėtros planai?
Ketvirtadienį teisme apklaustas būrys liudytojų. Beveik niekas jų nebuvo matęs ir girdėjęs tokios darbuotojos – direktoriaus pavaduotojos M.G.-T.
Tik logistikos vadovė S.S. patvirtino, kad asmeniškai kartu su direktoriumi dalyvavo pokalbyje, po kurio ši teisininkė buvo priimta į darbą. „Įmonė norėjo plėstis ir ieškoti daugiau darbų tiek statybos, tiek transporto srityje“, – S.S. neatrodo nelogiška, kad praktiškai bankrutuojanti įmonė įsteigė naują etatą ir buvo pasirengusi mokėti įspūdingą atlyginimą.
Liudytoja S.S. teismą tikino nežinanti, dėl kokio atlyginimo direktoriaus pavaduotoja susitarė su vadovu S.G. Liudytoja net neprisiminė, kokią algą ji pati gaudavo.
Tačiau bylos duomenys rodo, kad logistikos vadovei nuo įdarbinimo 2007 m. iki atleidimo 2009 m. realiai kas mėnesį buvo mokama apie 2 000 litų.
 |
| 15min.lt nuotr./Iš darbo išeinančiai logistikos specialistei, bylos duomenimis, buvo priskaičiuota 82 158,32 lito didesnė kompensacijos suma, nei jai priklausė. |
Tačiau atleidžiant S.S. iš darbo „Tiglos“ buhalterinę apskaitą tvarkančioje firmoje „Apskaitos garantas“ atsirado darbo sutartis, pagal kurią nurodoma, kad tikrasis jos darbo užmokestis buvo 5 000 litų, o mokėta mažiau tik dėl to, kad įmonei trūko lėšų.
Atleidžiant darbuotoją „Tiglai“ teko sumokėti šią skolą, be to, skirti išeitinę išmoką bei dar apskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tokiu būdu S.S. buvo priskaičiuota bemaž 86 000 litų. Prokuratūros vertinimu, iš tiesų moteris buvo nusipelniusi gauti tik apie pustrečio tūkstančio litų.
Sumos suglumino buhalterę
Teismui liudiję „Apskaitos garanto“ vadovas ir buhalterė neslėpė buvę labai nustebę, kai finansinių sunkumų turinti įmonė buvo pasirengusi mokėti tokią didžiulę išeitinę kompensaciją. Juolab, pavyzdžiui, paprasti vairuotojai, uždirbdavę po porą tūkstančių litų, prieš bankrotą atlyginimų negaudavo po 2–3 mėnesius.
„Paprasčiausiai nebuvau susidūrusi su tokiais dideliais atlyginimais, su tokiomis didelėmis kompensacijomis“, – savo nuostabos priežastį įvardijo buhalterė.
Ji sakė dėl šio atvejo iškart pasitarusi su „Apskaitos garanto“ direktoriumi A.U.
„Yra protas, yra logika. Tai aišku, kad kilo klausimas, ar čia yra normalu“, – teismui prisipažino A.U., vis dėlto neturėjęs pasirinkimo ir nurodęs buhalterei atlikti skaičiavimus pagal pateiktus dokumentus.
Teismas išsiaiškino, kad jei S.S. kas mėnesį buvo mokama tik mažesnioji atlyginimo dalis, kaupėsi skola ir ji turėjo atsispindėti buhalteriniuose dokumentuose. O jei neatsispindi, darytina prielaida, kad darbo sutartis, pagal kurią nurodyta apskaičiuoti išeitinę kompensaciją, buvo pakeista.
Teismas paskelbė šioje byloje pertrauką iki spalio 14 d.
