Kaip rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, Panevėžio apygardos teismas, pritaręs posėdyje dalyvavusios Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės siūlymui, pripažino pagrįstu pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ir atmetė nuteistojo apeliacinį skundą.
Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorų perduotą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs kaimyninio rajono – Rokiškio apylinkės teismas buvo priėmęs nuosprendį, kuriuo už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir įpareigojimų nevykdymą R.S. buvo paskirtas 25 parų areštas, pridėta ankstesnė lygtinė dvejų metų keturių mėnesių bausmė už saugaus eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta galutinė dvejų metų penkių mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Panevėžio apygardos teismo, kaip apeliacinės instancijos, teisėjų kolegija priimta nutartimi konstatavo, kad apylinkės teismo už nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu, taip pat nuosprendžiu paskirtoji galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį.
„Kai nuteistajam nuosprendžiu paskiriama bausmė ir jos paskirtį padedanti užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti uždraudimas, siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, taip pat jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t.y. užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika šiurkščiai pažeidžia kitų žmonių teises ir laisves, svarbiausias teisės ginamas vertybes, todėl ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir ginti baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis priemonėmis. Šiuo atveju socialiai teisinga yra tai, kad nuteistajam sistemingai ignoravus paskirtąjį draudimą vairuoti transporto priemonę, teks atsakyti ne tik už tai, bet ir atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas, kaip paaiškėjo, ne itin pamatuotai, viltingai besitikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo“, – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė.
Tačiau R.S. tokio pasitikėjimo nepateisino, nes vengė atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ne vieną kartą neteisėtai vairavo automobilį, pažeidė teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones.
Neblaivaus vairuotojo prieš ketverius metus vasarą partrenkta ir sužalota moteris, žinodama, kad eismo įvykio kaltininkas nubaustas ir neteko teisės vairuoti, stebėdavosi matydama jį už automobilių „Renault Laguna“, „Audi A8“ ir „VW Golf“ vairo prie Kupiškio marių, centre prie bažnyčios, prie gelbėjimosi stoties ir kitose rajono centro vietose.
Įstatymas už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę numato baudą arba areštą; už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą neblaiviam vairuotojui, sužalojusiam žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki šešerių metų.
Primintina, kad kovo 1 d. įsigaliojo kai kurie Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, sugriežtinantys ir administracinę atsakomybę už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
