Dėmesys – sunkiems nusikaltimams
Žurnalistų paklaustas, ar dėl krizės padaugėjo finansinių nusikaltimų, FNTT vadovas V.Gailius atsakė: „Finansinis nusikalstamumas yra latentinis. Statistika sudaroma pagal tai, kiek bylų ištiriame. Skaičių galime gerokai padidinti, jei pagrindinį dėmesį skirtume, pavyzdžiui, aplaidžios arba „juodosios“ buhalterijos faktams. Tačiau geriau vietoj 5 tokių bylų ištirti vieną stambią finansinę aferą. Pirmenybė teikiama tirti nusikaltimus, padarančius didelę žalą valdybės biudžetui“.
Kauno apygarda šiais metais iki rugpjūčio 1 d. atliko ikiteisminį tyrimą ir perdavė teismui 54 stambių finansinių nusikaltimų bylas. Sunkiu finansiniu nusikaltimu laikoma nusikalstama veika, padariusi valstybės biudžetui nuostolių nuo 250 MGL.
Seka tarptautinius tinklus
V.Gailius sakė, kad Lietuvos FNTT bendradarbiauja su pasaulinėmis finansinius nusikaltimus tiriančiomis žinybomis, nes finansiniai nusikaltimai tapo globaliu reiškiniu.
FNTT neseniai sukurtas Rizikos analizės centras, stebintis naujas tendencijas, lietuvių veiklą pasauliniuose finansinių aferų tinkluose.
FNTT taip pat dalyvauja terorizmo finansavimo tyrimo programoje. Žurnalistų paklaustas, ar kontroliuojami Kaune studijuojančių ir gyvenančių atvykėlių iš Artimųjų Rytų finansinės operacijos, FNTT Kauno apygardos viršininkas A.Packevičius atsakė, jog tai valstybinė paslaptis.
A.Packevičius pastebėjo, kad krizės metu ir dabar Kaune padaugėjo tyčinių bankrotų, kuriais įtariamos net stambios įmonės.
Pelnėsi iš motinystės pašalpų
Didžiausiu pastarojo meto laimėjimu FNTT laiko išaiškintą su organizuotu nusikalstamumu susijusią sukčiavimo motinystės pašalpomis bylą.
Vakar, rugpjūčio 25 dieną Kauno miesto apylinkės teismas pradeda nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 22 asmenų grupė apkaltinta sukčiavusi motinystės pašalpomis ir apgaule gavusi daugiau nei 930 tūkstančių litų (kėsintasi įgyti daugiau nei 1,3 mln. litų).
Teisiamaisiais šioje byloje tapo tiek pagrindinis nusikalstamos veikos organizatorius kaunietis Liudas Kleinauskas, tiek jokios veiklos nevykdančių bendrovių vadovai ir valstybės mokamas pašalpas neteisėtai gavę asmenys.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno miesto apylinkės prokuratūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškinta, kad 59-erių L.Kleinauskas, kuriam keliskart jau buvo taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, subūrė organizuotą grupę. Vadovaudamas šiai grupei, jis įsteigė ar įsigijo 10 individualiųjų įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kad galėtų jose fiktyviai įdarbinti darbuotojus ir apgaule gauti pašalpas.
Atskleista, kad nusikalstamos veiklos organizatorius L.Kleinausko įsteigtų ar įsigytų įmonių vadovais paskirdavo asmenis, su kuriais buvo susipažinęs įkalinimo įstaigose, ar asmenis, žinomus nusikalstamame pasaulyje ir siejamus su Kaune veikiančia nusikalstama grupuote, kita dalis vadovų buvo asocialūs asmenys. Faktiškai įmonėms vadovavo pats LKleinauskas, jos jokios veiklos nevykdė ir fiktyviai įformindavo statybų rangos, telekomunikacijų ir reklamos paslaugų darbus. Šių įmonių kasose buvo įrašomi vadinamieji „popieriniai“ pinigai, kurių realiai bendrovės negaudavo.
Gavo popierinius atlyginimus
Tokius pačius „popierinius“ atlyginimus gaudavo ir 10 įmonių ir bendrovių į darbą priimtos kūdikių besilaukiančios moterys ar jų vyrai, kuriems buvo nustatytas mėnesinis atlyginimas, siekiantis 7 tūkstančius litų. Po kelių mėnesių šie asmenys gaudavo nedarbingumo lapelius, būdavo atleidžiami iš darbo arba jiems suteikiamos motinystės (tėvystės) atostogos. Tyrimo metu nustatyta, kad moterys iš mokamų tūkstantinių pašalpų tegaudavo iki 400 litų, o likusius pinigus atiduodavo sukčiams.
Tyrimo metu šešios moterys, padėjusios atskleisti organizuotą grupuotę, buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu FNTT Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra tęsia suburtos nusikalstamos grupuotės sukčiavimo motinystės pašalpomis tyrimą, kuriame įtariami dar 25 tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Už įvykdytas nusikalstamas veikas organizuotos grupės nariams gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
„Daktarų“ šešėlis
L.Kleinauskas rimtai įkliuvęs į teisėsaugininkų tinklus buvo 2004 metais. Jis buvo suimtas kartu „daktarų“ grupuotės šulais Egidijumi Abariumi (Goga) ir Alvydu Lauinavičiumi (Luru). Gauja buvo įtariama į Lietuvą gabenusi didelį kiekį kokaino.
Tačiau tąkart pritrūko įrodymų, pagrindinius gaujos narius teko paleisti į laisvę.
