Atskleista, kad K.M., būdamas nekilnojamuoju turtu prekiaujančios bendrovės direktoriumi ir kasininku, kartu su bendrininku K. P. 2009 m. vasario mėnesį 65 tūkstančių litų vertės žemės sklypą už nepagrįstai mažą kainą (tik už 30 tūkstančių litų) pardavė bendrovės vadovo motinai.
Po mėnesio, kovą, kaltinamieji dviem kauniečiams 18 žemės sklypų, esančių Sitkūnuose, Kauno rajone, pardavė beveik už 870 tūkstančių litų, nors reali parduotų žemės sklypų kaina tuomet buvo beveik 3 milijonai litų. Be to, FNTT tyrėjai išaiškino, kad bendrovės direktorius K. M. suklastojo 2,13 ha bendrojo ploto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria remiantis K. P. grynaisiais buvo sumokėtas 1,6 milijono litų avansas. Atskleista, kad gautą milijoninę sumą K. P. gavo, bet sklypo taip ir nepardavė.
Įtariamiesiems K. M. ir K. P. iššvaisčius daugiau nei 3,7 milijono litų nekilnojamojo turto įmonės apyvartinių lėšų, pastaroji negalėjo atsiskaityti su tiekėjais ir kreditoriais, todėl tapo nemoki ir bankrutavo.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota į Kauno apygardos teismą. Už įvykdytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems gresia maksimali laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.
