Garbaus amžiaus vyras nuteistas už tai, kad būdamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) Klaipėdos srities Tauragės rajono skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu, vykdydamas SSRS okupacinės valdžios sprendimus dėl Lietuvos partizanų šeimų, partizanų pagalbininkų ir stambių ūkininkų iškeldinimo iš Lietuvos (okupuotos teritorijos) į SSRS šiaurės ir rytinius rajonus (okupavusios šalies teritoriją), kartu su kitais MGB pareigūnais 1952 m. rugpjūčio 5-6 d. iš Tauragės rajono ištrėmė vieną 4 asmenų šeimą į SSRS Krasnojarsko sritį, kur ji priverstinai gyveno iki 1957 m.
Už civilių gyventojų trėmimą pirmos instancijos teismas kaltinamajam skyrė 3900 litų baudą.
Nesutikdama su tokiu teismo nuosprendžiu, valstybės kaltintoja Klaipėdos apygardos prokurorė Edita Mikalainienė jį apskundė apeliacine tvarka, prašydama nuteisiamajam skirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos apeliacinis teismas prokurorės skundą patenkino iš dalies ir, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo amžių, sveikatos būklę bei kitas aplinkybes, V. Kojalį pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 102 str. (civilių trėmimas ar perkėlimas) ir nuteisė jį švelnesne, nei numatyta sankcijoje, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirdamas ją atlikti pataisos namuose.
2012 m. Lietuvoje buvo atliekami 58 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, 3 baudžiamosios bylos perduotos nagrinėti teismui, pirmos instancijos teismai pernai priėmė du apkaltinamuosius nuosprendžius šio pobūdžio bylose.
Per laikotarpį nuo 1990 m. iki 2012 m. prokuratūra teismams iš viso perdavė 39 baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, apkaltinusi jais 52 asmenis.
