Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gėjų ir lesbiečių rėmėjai neturėjo teisės žygiuoti Kovo 11-ąją, patvirtino teismas (atnaujinta 17.59val.)

Eitynės
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Patriotinio jaunimo organizacija leidimą eitynėms gavo, o paramą seksualinėms mažumoms pareiškusiems žmogaus teisių gynėjams žygiuoti neleista.
Šaltinis: 15min
0
A A

Teisėjai išsprendė Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei Lygių galimybių plėtros centro ir Vilniaus savivaldybės ginčą dėl 2009 metų kovo 11-osios, kai patriotiniam jaunimui sostinėje leista surengti eiseną, o paramą seksualinėms mažumoms pareiškusiems žmogaus teisių gynėjams – ne. Teismas patvirtino, kad leidimo žygiuoti merija visuomenininkams neišdavė pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ir Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) atstovų skundą dėl jiems nepalankaus Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, susijusio su dar 2009 metų kovo 11-osios eisenomis mieste.

Tądien žygiuoti teisės negavę visuomenininkai pirmosios instancijos teisme nesugebėjo įrodyti, kad leidimo rengti eiseną nedavusi savivaldybė diskriminavo juos už paramą seksualinėms mažumoms. Visuomeninių organizacijų atstovai nieko nepešė ir padavę apeliacinį skundą.

Tačiau ŽTSI ir LGPT atstovai neabejoja galutine savo pergale teismuose, nes esą tokia yra tarptautinė teisinė praktika.

Kaip pernai jau pasakojo 15min.lt, Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniuje vyko Lietuvos tautinio centro surengtos eitynės, būryje žygeivių buvo ir nemažai patriotiškai nusiteikusių skustagalvių.

Tą pačią dieną pagrindine Vilniaus gatve norėta surengti ir eitynes „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“, tačiau ŽTSI ir LGPC negavo miesto savivaldybės leidimo.

Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismo kolegija, sudaryta iš Romualdos Janovičienės (pranešėja), Virginijos Volskienės ir Marijono Greičiaus, paskelbė, kad ŽTSI ir LGPT atstovų skundai nepagrįsti.

Paramą seksualinių mažumų atstovams deklaruojantys visuomeninių organizacijų aktyvistai dar galės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Papildyta 17.59 val. „Mes nesutinkame su Vilniaus apygardos teismo šiandien paskelbtu sprendimu ir manome, jog susipažinę su motyvais, pasinaudosime galimybe kreiptis į kasacinės instancijos teismą. Teisminė praktika susirinkimų laisvės bylose šiuo metu Lietuvoje tik formuojasi ir būtina, kad nepagrįsti, Europos žmogaus teisių konvencijai prieštaraujantys sprendimai būtų panaikinti.

Nepateisinamas teismo tikslingas ignoravimas labai žymios ir savo aplinkybėmis beveik identiškos „Baczkowski ir kiti prieš Lenkiją“ bylos, nagrinėtos 2007 metais Europos žmogaus teisių teisme, kurios sprendime buvo aiškiai pasakyta, jog teisė į susirinkimų laisvė yra esminė demokratinėje visuomenėje ir valstybė turi pozityvią pareigą ją užtikrinti, ypatingai, kai pažiūras siekia išreikšti asmenys priklausantys tautinėms, seksualinėms, rasinėms ir kitokioms mažumoms“, – po šiandieninio teismo verdikto situaciją 15min.lt komentavo pareiškėjams šioje byloje atstovavusi ŽTSI programų koordinatorė Natalija Bitiukova.

Kuo išskirtinė „Baczkowski ir kiti prieš Lenkiją“ byla?

Teisininkė N.Bitiukova priminė, kad 2005 metų birželio 10 d. Lenkijos pilietinės visuomenės atstovai nusprendė paminėti Lygybės dienas ir surengti taikias eitynes, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į visuomenės pažeidžiamų grupių diskriminavimo problemas. Eitynėse turėjo dalyvauti taikūs gyventojai pasisakantys už tautinių, rasinių, seksualinių, religinių, lytinių mažumų bei neįgaliųjų asmenų lygybę.Bylos „Baczkowski ir kiti prieš Lenkiją“ pavyzdys iliustruoja, kaip homofobiški sprendimai atsirūgo Varšuvos merui.

Planuotą eitynių dieną Varšuvos savivaldybė išdavė šešis leidimus demonstracijoms, tačiau uždraudė surengti eitynes, pasisakančias dėl visų asmenų lygybės. Varšuvos meras buvo įsitikinęs, kad eitynėmis yra siekiama propaguoti homoseksualius santykius, ką viešai ir pareiškė interviu vienam pagrindinių Lenkijos laikraščių metu.

Oficialiame atsisakyme suteikti leidimą eitynėms buvo indikuota, jog „eitynės negali įvykti dėl galimų neramumų ir susidūrimų su kitų, tą pačią dieną vykstančių demonstracijų, dalyviais“. Manytina, kad paralelė su šiandienos nagrinėjama byla dėl susirinkimų laisvės pažeidimo yra akivaizdi.

Kas vyko toliau? 2007 metais minėta byla atsidūrė Europos žmogaus teisių teisme.

Dar ir šiandien ypatingai aktualiame  „Baczkowski ir kiti prieš Lenkiją“ sprendime Teismas konstatavo trijų Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnių pažeidimus -11 straipsnio dėl susirinkimų laisvės, 13 straipsnio dėl efektyvių gynybos priemonių bei 14 straipsnio dėl pareiškėjų diskriminacijos. Šiame sprendime Teismas nurodė, jog demokratija yra Europos viešosios tvarkos pagrindas (61 punktas) ir garantuodama demokratinį pliuralizmą valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms, kadangi būtent mažumos dažniausiai patiria viktimizaciją. (64 punktas). Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga, pabrėžė Teismas, yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo šiame ir kituose susirinkimuose (67 punktas). Galiausiai, EŽTT nusprendė, kad dėl prašymo nagrinėjimo metu išsakytų homofobinių pareiškimų, yra darytina išvada, jog atsakovai atsidūrė mažiau palankioje padėtyje nei kitos organizacijos ir konstatavo diskriminacijos draudimo pažeidimą.

Europos žmogaus teisių teismo sprendimai yra ypatingai reikšmingi valstybių-Konvencijos dalyvių nacionaliniams teismams nagrinėjant bylas susijusias su Konvencijoje garantuotų teisių pažeidimais, įsitikinusi ŽTSI teisininkė N.Bitiukova. 

Tačiau 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendime Vilniaus apylinkės 1-asis teismas ir šiandien Vilniaus apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjų (apeliantų) teisė į taikių susirinkimų laisvę nebuvo pažeista, apibendrino N.Bitiukova.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min