Kaip informuoja teismo atstovas spaudai, ieškovas – Generalinė prokuratūra – į teismą su ieškiniu kreipėsi, kai Vilniaus apygardos teismas 2007 metais kitoje civilinėje byloje iš Generalinės prokuratūros ieškovui Juzefui Kozubovskiui priteisė 9242,74 Lt žalai atlyginti. Šioje byloje kaip trečiasis asmuo buvo įtrauktas ir prokuroras J.Laucius.
Tuomet Vilniaus apygardos teismas ir Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokuroro J.Lauciaus priimti procesiniai sprendimai, kuriais įtariamajam buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijoje, buvo nepagrįsti. Paskyrus šią kardomąją priemonę ieškovas J.Kozubovskis dėl to patyrė 6112,74 turtinės žalos (negalėjo išvykti į užsienį, nors turėjo įsigijęs lėktuvo bilietus), 1500 Lt neturtinės žalos, 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 130 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, ieškovas – Generalinė prokuratūra – nurodė, kad jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka išieškoti įstatymu nustatyto dydžio sumas.
Atsakovas – prokuroras J.Laucius – ieškinį prašė atmesti, kad jo veiksmuose tyčios nebuvo, o civilinėje teisėje laikoma, kad viena iš kaltės formų – tyčia, yra tada, kai teisės pažeidėjas numato, kad jo elgesys priešingas teisei ir dėl to gali atsirasti neigiamos pasekmės ir jų siekia, arba sąmoningai leidžia šioms pasekmėms atsirasti.
Teismas, tenkindamas Generalinės prokuratūros ieškinį, nurodė, kad valstybei padaryta žala šališkais atsakovo veiksmais konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais: 2007 metų gegužės 17 dieną priimta Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir 2007 metų gruodžio 21 dieną priimta Aukščiausiojo Teismo nutartimi.
Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja ir nenuginčijamumo savybę, todėl šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys ar jų teisių perėmėjai nebegali kitose bylose ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų.
Vertindamas ieškovo – Generalinės prokuratūros – pateiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytas aplinkybes ir visus nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktus įrodymus, teismas mano, kad teismai iš esmės analizavo atsakovo, t. y. prokuroro J.Lauciaus, atliktų procesinių veiksmų teisėtumą, pripažino prokuroro šališkumo faktą, o tai ir lėmė žalos atsiradimą, kurį kompensavo Lietuvos valstybė.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
