Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Generalinė prokuratūra nori įšaldyti Sausio 13-osios įtariamųjų turtą

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Šaltinis: 15min
0
A A

Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybą su prašymu išsiaiškinti, kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą turi sausio 13-osios byloje kaltinamaisiais pripažinti SSRS armijos kariai, kurie dalyvavo operacijose vykdant agresijos veiksmus prieš Lietuvos Respublikos laisvę gynusius piliečius.

Šį žingsnį prokuratūra žengė sulaukusi Roberto Povilaičio, kurio tėvas žuvo sausio 13-osios naktį gindamas Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę, prašymo surasti bei įšaldyti bylos įtariamųjų turtą ir apriboti finansinį gerbūvį iki kol ši byla bus išspręsta teisme.

Pasak į generalinę prokuratūrą besikreipiančio R.Povilaičio advokato Alberto Butos, malonu ir sveikintina, kad šioje visai šaliai svarbioje istorinėje byloje Generalinė prokuratūra pagaliau imasi veiksmų, kurie gali padėti surasti Lietuvoje ir užsienio šalyse įtariamiesiems priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. Pagal Lietuvoje galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, suradus tokį turtą, jis turėtų būti areštuotas potencialių civilinių ieškinių sumai, kad būtų išvengta jo perleidimo tretiesiems asmenims.

Karo nusikaltimais kaltinamų žmonių turto paieška yra naujas žingsnis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis neturi daug analogų ir tarptautinėje teisėje, tad išlieka neaišku, ar kitų šalių teisėsaugos institucijos atsižvelgs į Lietuvos institucijų prašymą.

„Karo nusikaltimais kaltinamų žmonių turto paieška yra naujas žingsnis Lietuvos teisinėje sistemoje. Jis neturi daug analogų ir tarptautinėje teisėje, tad išlieka neaišku, ar kitų šalių teisėsaugos institucijos atsižvelgs į Lietuvos institucijų prašymą. Lietuvos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymai galėtų būti vykdomi pagal tarptautinėje teisėje galiojantį abipusiškumo principą, kai esant tokioms pat sąlygoms valstybės viena kitos atžvilgiu taiko tokias pat taisykles ir elgesio normas. Todėl šioje byloje daug kas priklausys nuo Lietuvos prašymus vykdančių šalių geranoriškumo. Vis dėlto neatmetame galimybės, kad institucijoms bendradarbiaujant rezultatų galima pasiekti“, – sako A.Buta.

Pasak R.Povilaičio, Sausio 13-osios byla mūsų šaliai yra simbolinė, todėl yra svarbu, kad joje nukentėję žmonės teiktų civilinius ieškinius kaltinamiesiems dėl patirtos žalos atlyginimo. Šie ieškiniai kaltinamiesiems pirmiausiai turėtų būti teikiami ne dėl finansinės naudos – jie būtini kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad šioje byloje bus pasitelkti visi mechanizmai, galintys padėti pagal disponuojamą turtą atrasti įtariamųjų buvimo vietą ir sudarantys sąlygas apriboti jų finansinę laisvę iki kol ši byla bus išspręsta teisme.

„Manau, kad Lietuvos teisėsauga turi pasitelkti visas įmanomas teisines priemones siekiant surasti bylos įtariamuosius ar jų veiklos pėdsakus kitose valstybėse. Juo labiau, kad pastaraisiais metais jau ne kartą buvo užfiksuotas šių asmenų judėjimas ne tik po ES šalis, bet ir bandymai atvykti į Lietuvą, kurioje jie yra kaltinami vykdę karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui. Iki kol ši byla bus išnagrinėta teisme, svarbu, kad būtų taikomi ne tik kaltinamųjų judėjimą ES ir kitose šalyse ribojantys tarptautiniai arešto orderiai, bet ir jų finansinę situaciją apsunkinančios priemonės“, – sako R.Povilaitis.

Kaip anksčiau yra skelbusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Sausio 13-sios bylą planuojama perduoti teismui šių metų pabaigoje. Joje įtariamaisiais laikomi 79 asmenys. Jie kaltinami 14 civilių žmonių nužudymu, 31 žmogaus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir sužalojus daugiau nei 1000 žmonių.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min