„Pokyčiai vadovybėje visada įneša šiek tiek sumaišties, tačiau noriu pabrėžti, kad sieksiu tęsti jau pradėtus darbus ir išlaikyti stabilumą“, – kalbą pradėjo laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis Raimondas Petrauskas.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. Lietuvoje užregistruotos 83 tūkst. 273 nusikalstamos veikos, t.y. 6,4 proc. daugiau nei pernai. Kitose Baltijos šalyse situacija priešinga – Estijoje nusikalstamumas sumažėjo 5,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc.
Pasak Generalinės prokuratūros, pagal atskiras nusikalstamų veikų rūšis daugiausia didėjo turtinių nusikalstamų veikų. Iš bendro padidėjusių nusikalstamų veikų skaičiaus didžiausią dalį sudaro nusikaltimai finansų sistemai – 35,1 proc., sukčiavimai – 29,2 proc., vagystės – 22,8 proc., nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis – 7,1 proc., dokumentų suklastojimas, jų panaudojimas ar realizavimas – 5,3 proc.
2009 m. buvo stebima pavojinga tendencija, kad auga sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius – 21,3 proc., ypač padidėjo sukčiavimų įgyjant didelės vertės turtą, didelės vertės turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo atvejų ir kai kurių kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius.
Padidėjo nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams: kyšininkavimo – 63,1 proc., papirkimo – 26,3 proc., piktnaudžiavimo atvejų – 15,7 proc.
Anot generalinio prokuroro Raimondo Petrausko, pastebima ir gera tendencija – tai nusikaltimų žmogaus gyvybei sumažėjimas. Nužudymų skaičius Lietuvoje sumažėjo iki 14,5 proc. ir pasiekė itin žemą 1991 m. buvusį lygį.
2009 m. taip pat sumažėjo kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų, nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, turtinės žalos padarymo apgaule, turto prievartavimo, sunkių sveikatos sutrikdymų, vaiko įtraukimo girtauti, seksualinio prievartavimo, nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų, padarytų panaudojant šaunamąjį ginklą ir narkotinio ar psichotropinio apsvaigimo būklėje.
Kolegijos posėdžio metu generalinis prokuroras palietė tyrėjų kvalifikacijos, prokurorų praktinio pasiruošimo, prokurorų rotacijos, tvirtesnio aukštesniųjų prokurorų vaidmens klausimus.
Akcentuota ir bendra tarpinstitucinė reforma, „visi žinome, kad šiandien ikiteisminio tyrimo įstaigos dirba apskričių, o teismai ir prokuratūra – apygardų principu. Pokyčiai prokuratūroje turi vykti tiek teritorine, tiek struktūrine prasme. Teritorine prasme tai prokuratūros susiejimas su esamu teismu. Jei vykstant teismų reformai naikinami atitinkami teismai, keičiasi ir prokuratūra. Struktūrine prasme, pokyčiai reikalingi ir Generalinėje prokuratūroje, ir apygardų, ir apylinkių prokuratūrose“, – svarstė R. Petrauskas.
Baigdamas pirmąją savo kalbą generalinis prokuroras R. Petrauskas sakė „prokuroras situaciją turi pamatyti taip, kaip ją mato žmogus, kurio teisėti interesai yra pažeisti. Žmogus žiūri su viltimi ir ta viltis turi būti pateisinta“.
