Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 1d. 07:00

Griežta atsakomybė girtuoklių prie vairo negąsdina

Įvykio vietoje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr. / Alkoholio matuoklis

Nors nuo 2017-ųjų metų prie automobilio vairo įpūtus daugiau nei 1,5 promilės gresia baudžiamoji atsakomybė, mėgstančiųjų prieš vairavimą pakelti stikliuką nemažėja. Netgi atvirkščiai – per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos apskrityje girtuoklių prie vairo padaugėjo.

Prieš kelerius metus gudresni neblaivūs vairuotojai baudžiamosios atsakomybės išvengdavo paprasčiausiai atsisakydami pūsti į alkotesterį. Dėl šios priežasties nuo 2019-ųjų metų tvarka buvo dar labiau sugriežtinta. Buvo tikimasi, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės privers visuomenę susiprotėti. Tačiau taip, panašu, neįvyko.

Sugriežtinta tvarka nepadėjo

2017 metais už vairavimą neblaiviam, kuomet nustatoma 1,51 ir daugiau promilių, buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tik 2019 m. buvo kriminalizuotas ir vengimas tikrintis neblaivumą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas priminė, kad iki tol nebuvo įmanoma atsisakiusįjį tikrintis neblaivumą patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„Tais metais taip pat buvo galutinai įteisintas ir alkotesterių naudojimas – tapo nebeprivaloma imti neblaivaus vairuotojo kraujo mėginį. Taigi, šioje vietoje įstatymiškai maždaug viskas sutvarkyta.

Tik štai, kaip su narkotinėmis medžiagomis? Kaip buvo administracinė atsakomybė, taip ir liko. Nebent vairuotojas, pavartojęs narkotinių medžiagų, padarytų eismo įvykį, kurio metu nukentėtų kitas asmuo. Tada, jei tam asmeniui padarytas nesunkus arba sunkus sveikatos sutrikdymas ar įvykis pasibaigtų mirtimi – tuomet būtų galima traukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė J.Sykas.

Pasak prokuroro, baudžiamoji atsakomybė tikrai neišgąsdino vairuotojų, norinčių sėsti prie vairo išgėrus.

Pastaraisiais metais vairuotojų, kuriems buvo nustatytas vidutinis ar sunkus girtumas, netrūko. Pridėta, kad 2018–2020 metais Kauno ir Vilniaus apygardose kasmet neblaivių vairuotojų sulaikoma iš esmės tiek pat.

„Vien peržiūrėjus statistiką Klaipėdos apygardoje matome, kad 2018 metais įkliuvo 627, 2019 metais – 664 , 2020 metais per beveik 7 mėnesius – 409 vairuotojai. Jei pažiūrėtume vidutinius skaičius, 2018 metais per mėnesį buvo sulaikomi 52, 2019 metais – 55, 2020 metais – 58 vairuotojai. Tai rodo, kad neblaivių vairuotojų skaičius kasmet, nors nežymiai, bet didėja“, – liūdną tikrovę konstatavo prokuroras.

Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato statistiką, 2019 metais per pirmąjį pusmetį administracine tvarka apskrityje buvo nubausti 224 vairuotojai. O štai baudžiamąja tvarka, kai prie vairo buvo įpūsta daugiau nei pusantros promilės, nubausta 210 vairuotojų. Tad iš viso prie vairo buvo nubausti 434 neblaivūs vairuotojai.

Šiais metais situacija dėl neblaivaus vairavimo nepagerėjo. 2020 metais per pirmąjį pusmetį pagal administracinę tvarką buvo nubausti 224 vairuotojai. Baudžiamąją atsakomybę užsitraukė 252 vairuotojai.

Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį administracine ar Baudžiamojo kodekso tvarka buvo nubausti 476 vairuotojai – 42 vairuotojais daugiau nei praėjusiais metais.

Vidutiniškai per mėnesį prie vairo įkliuvo beveik 80 vairuotojų arba vidutiniškai 2,6 vairuotojo per dieną.

Išsisuka vienetai

Prokuroro manymu, baudžiamoji atsakomybė yra pakankamai griežta ir nešanti didelius nuostolius nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tai gali būti bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (2500–100 000 Eur), areštas nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimas nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.

Pasak J.Syko, nesvarbu, kokia bausmė bus paskirta – visais atvejais greta paskirtosios bausmės paskiriamos ir dar dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudžiama vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 iki 5 metų ir konfiskuojama pati transporto priemonė.

Priminta, kad tais atvejais, kai neblaivus asmuo vairuoja ne savo automobilį, teisėsauga nustato vairuoto automobilio vertę ir prašo teismo, kad būtent tokia pinigų suma būtų išieškota iš kaltininko.

„Dažniausiai vien finansinis tokio pavairavimo nuostolis siekia 5 000–10 000 eurų. Beje, tais atvejais, kuomet vyras vairuoja žmonos vardu registruotą transporto priemonę, konfiskuojama pati transporto priemonė. Aišku, kitą kartą skaudu matyti, kad dėl tokio poelgio realiai nukenčia ne tik pats kaltininkas, tačiau ir šeima – finansinį smūgį tenka atlaikyti visiems šeimos nariams“, – sakė J.Sykas.

Ar vis dar įmanoma baudžiamosios atsakomybės išvengti? Prokuroro teigimu, minimą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, mat tą numato įstatymas.

„Tačiau teismų praktika eina tuo keliu, kad tik išimtiniais atvejais tai būtų galima taikyti. Jei asmuo anksčiau baustas už vairavimą esant neblaiviam – laidavimo taikyti negalima. Jeigu tai yra „etatinis“ eismo saugumo taisyklių pažeidėjas – vėlgi laidavimas netaikomas.

Pažymiu, kad ir tuo atveju, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis automobilio konfiskavimo (ar jo vertės pinigine išraiška konfiskavimo) ir uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones neišvengia“, – pridėjo J.Sykas.

Reikėtų taisyti įstatymus?

Ką daryti, jei situacija nesikeičia net ir drastiškai sugriežtinus atsakomybę? J.Syko asmenine nuomone, reikėtų taisyti įstatymus, kad nuteistasis bet kuriuo atveju atliktų bausmę kuo greičiau – ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jos paskyrimo.

„Tokiems asmenims neturėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat laidavimas. Jei asmuo per 2 mėnesius nesumoka visos paskirtos baudos, ir nesvarbu, dėl kokių priežasčių, bauda automatiškai turėtų būti kuo skubiau keičiama areštu.

Tuomet išvengtume situacijų, kai antstolis metų metus baudos išieškojimui nurašinėja nuo atlyginimo po keliolika eurų. Be abejo, įstatymų leidėjui tai padaryti gal ir būtų sudėtinga, nes reikėtų analizuoti ir keisti nemažai teisės aktų – vien Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisų čia neužteks. Tačiau jei noras yra – viską galima padaryti“, – savo nuomonę išsakė J.Sykas.

Jo teigimu, klausimas, kaip išspręsti neblaivių vairuotojų problemą, galvos skausmą kelia daugelio valstybių teisėkūrai.

„Ir nė viena valstybė nėra sugalvojusi veiksmingų sankcijų su šia blogybe kovoti. Teko girdėti, kad Kinijoje keliems vairuotojams net mirties bausmė buvo įvykdyta – ir tai neatbaidė nuo noro sėsti neblaiviems prie vairo. Esmė slypi turbūt tokių vairuotojų galvose – dažnu atveju galvos naudojamos tik valgio ir gėrimo funkcijoms atlikti.

Nes kaip kitaip galima būtų paaiškinti situaciją: kavinę nuo namų skiria 200 metrų. Žmogus pasistato automobilį prie kavinės, gerokai įkaušta ir nusprendžia, kad automobiliui prie kavinės nesaugu. Sėda prie vairo turėdamas tikslą perstatyti jį į kiemą. Na, ir aišku, jį sulaiko policininkai. Niekaip nesuprantu – kas trukdo prieš einant į kavinę tą automobilį pasistatyti kieme, juk atstumas menkas“, – svarstė J.Sykas.

Nesuvokia atsakomybės rimtumo

Kad situacija dėl neblaivių vairuotojų kelyje negerėja, pabrėžia ir policija. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininko Mindaugo Džermeikos, kaip anksčiau, taip ir dabar, kai kurie žmonės turi teisinių žinių stygių – neskiria baudžiamosios atsakomybės nuo administracinės.

M.Džermeika svarsto, jog galbūt norinčiųjų vairuoti išgėrus savimonę supurtytų dar griežtesnė tvarka.

Pavyzdžiui, vairuotojui įpūtus daugiau nei pusantros promilės būtų skirtas sąlyginis areštas – asmuo iš karto keliautų į areštinę 10 parų.

„Įsivaizduokite – verslininkai, garbingi ponai tiek įpūtę sėdėtų areštinėje. Kokia negarbė būtų. Manome, kad taip problema išsispręstų iš karto. Dabar bauda skiriama tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka. Tik vienu atveju didesnė, kitu – mažesnė.

Maža to, vairuotojo pažymėjimas atimamas abiem atvejais. Tačiau tai, panašu, žmogui nepadaro teisinių pasekmių. Klausimas išties diskutuotinas. Matome, kad kol kas esamos atsakomybės už vairavimą išgėrus nepadeda išspręsti ydos“, – sakė M.Džermeika.

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos viršininko, atvykę kolegos iš Vokietijos, Danijos ar kitų šalių stebisi, kad Lietuva turi tokius neblaivių vairuotojų skaičius. Tiesa, M.Džermeika pažymėjo, kad kitose Vakarų valstybėse, skirtingai nei Lietuvoje, daugiau problemų kyla dėl vairuotojų apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų.

Džiugina visuomenės pagalba

M.Džermeikos teigimu, Lietuvoje yra ir teigiamų pavyzdžių, kaip sugriežtinta tvarka pakeitė visuomenės savimonę. Pavyzdžiui – prievolė užsisegti saugos diržą.

„Kažkada žmonės, kurie segėsi saugos diržus, buvo vadinami bailiais. Galbūt todėl, kad už šį pažeidimą bauda buvo menka. Po to valstybė nusprendė radikaliai griežtinti tvarką ir bauda padidėjo nuo 20 iki 200 litų. Maža to, už pakartotinį atvejį mėnesiui atimamos vairuotojo teisės. Dabar visi segamės saugos diržus. Tad visuomenė pasikeitė, suprato, kad sankcija griežta“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK viršininkas.

Beje, M.Džermeika pasidžiaugė ir pareigingais piliečiais, kurie nedvejodami Bendruoju pagalbos numeriu policijai praneša apie įtartinus ar akivaizdžiai neblaivius asmenis prie vairo.

„Anksčiau visuomenė buvo abejinga tokiems atvejams. Dabar gauname tikrai nemažą skaičių skambučių būtent per Bendrąjį pagalbos centrą, kai pareigingi piliečiai pastebi įtartinus vairuotojus ir apie tai praneša.

Kai kurie neblaiviems vairuotojams netgi seka iš paskos ir laukia, kada atvyks pareigūnai. Dėl to labai džiaugiamės. Visuomenės sąmoningumas pakilo į aukštą lygį. Dabar, kaip ir visose Vakarų pasaulio valstybėse, to netoleruojame. Žmonės supranta, kad neblaivus vairuotojas gali ne tik save sužaloti, bet ir kitus, pridaryti nuostolių“, – teigė M.Džermeika.

Vakarų ekspresas
Komentarai: 6

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min