Teismas sostinėje, rodos, sparčiai ir sklandžiai nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje Dakaro ir kitose lenktynių trasose pagarsėjęs sportininkas Benediktas Vanagas teisiamas dėl kreditorinio sukčiavimo.
Kaltinimai pateikti ir jo vadovaujamam NAK (Nacionaliniam automobilių klubui) bei Godai Mankutei, bylos duomenimis ir daugelio liudytojų žodžiais specialiai dėl Vanago poreikių įkurtos bendrovės „Gerdista“ vadovei. Ši bendrovė, prokurorų manymu, gavo šimtatūkstantinę ES paramą, bet tik imitavo Lietuvos kaimiškų vietovių plėtros projektą.
B.Vanago gynyba procese nuo pradžių vadovaujasi pozicija, kad prokuratūros kaltinimai šioje byloje – niekiniai.
Tiesa, G.Mankutės įmonė su Nacionaline mokėjimų agentūra jau seniai pasirašiusi taikos sutartį, grąžinusi nepagrįstai gautą ES paramą – tai galėjo būti prielaida tikėtis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu nesusikalbėta dėl ES pinigų dalybų – reikalą reikia spręsti ūkinio civilinio ginčo būdu, o ne teisme, įsitikinusi gynyba.
Tačiau B.Vanagui ir G.Mankutei visgi atsidūrus teisiamųjų suole, gynybos advokatė nuolat kartoja vieną motyvą: jokie kriminaliniai nusikaltimai padaryti nebuvo, o jei kažkas su kažkuo nesusikalbėjo dėl ES pinigų dalybų, reikalą reikia spręsti paprasto ūkinio–civilinio ginčo būdu.
Šio antradienio ryto teismo posėdyje kaltinamųjų gynėja Dovilė Šakalienė pareiškė dar griežtesnę poziciją bei reikalavimą: teismas turėtų išsiaiškinti, kodėl iš viso prokurorai nutarė stabdyti B.Vanago verslo bei sporto užmojus baudžiamojo persekiojimo būdu? O tuo pačiu, anot gynybos, aiškinantis apie bylos ištakas, būtina išsiaiškinti, ar B.Vanagas buvo slapčia sekamas, ar prieš jį buvo renkama galimai kompromituojanti žvalgybinė informacija?
Kuruojantis prokuroras Darius Karčinskas į keliamas pretenzijas dėl galimo kriminalinės žvalgybos metodo naudojimo šioje byloje turėjo griežtą atsakymą, pradžioje suformulavęs jį dviem žodžiais:
