Kaltinimai byloje pareikšti šešiems asmenims bei juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „Glonija“ .
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis I.M. Klaipėdoje registruotos UAB ,,Glonija” direktoriui S. S. pasiūlė būdą, kaip iš jo vadovaujamos bendrovės pasisavinti pinigines lėšas: jis, kartu su keliais fiktyviais kitų bendrovių direktoriais, imituos prekių ar paslaugų pardavimą UAB „Glonija“, o šios bendrovės buhalterė, gavusi fiktyvias PVM sąskaitas– faktūras, jas įtrauks į apskaitą ir pinigus už tariamas prekes perves į atitinkamas banko sąskaitas. Nuo jų paimtus grynuosius jau bus galima atiduoti UAB direktoriui, dalį sumos už „paslaugas“ pasiimant ir šio sandėrio bendrininkams. Su šia įtariamojo pasiūlyta turto grobstymo schema sutiko ir bendrovės direktorius, ir jos vyriausioji buhalterė J. V.
Nustatyta, kad tokiu būdu jie kartu su dar trimis fiktyvių bendrovių direktoriais nuo 2005 m. iki 2008 m. pasisavino beveik milijoną UAB „Glonija“ piniginių lėšų.
Be to, bendrovės direktoriui ir buhalterei dar teks atsakyti ir už sukčiavimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei, siekiant išvengti mokesčių, neteisingą duomenų apie įmonės pajamas ir pelną pateikimą Mokesčių inspekcijai. Specialistai suskaičiavo, jog 2005 – 2008 m. UAB „Glonija“ nuo valstybės nuslėpė beveik 300 tūkst. litų mokesčių.
„Vykstant ikiteisminiam tyrimui, bendrovės direktorius su valstybe visiškai atsiskaitė, t.y. į biudžetą grąžino nuslėptus mokesčius, ir tai yra jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė“, – sakė kaltinamąjį aktą byloje surašęs ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis Linas Kiaurakis.
Maksimali bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki 10 metų.
