„Gaidjurginių“ vadinamo nusikalstamo susivienijimo narys M. Marijošius už įvairius nusikaltimus teistas 15 kartų, bausmę vyras atlieka dar nuo 2002 metų.
O 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį minėto nusikalstamo susivienijimo nariams, tarp kurių buvo ir M. Marijošius.
M.Marijošius yra nuteistas, be kita ko, už penkių žmonių nužudymą.
Laisvės atėmimu iki gyvos galvos M. Marijošius buvo nuteistas už penkių žmonių nužudymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, nusikaltimus, susijusius su dviejų automobilių, laivo „Meridianas“ sprogdinimais Klaipėdos mieste.
Nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad M. Marijošius buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo daromų nusikaltimų dalyvis, veikdamas kaip šio susivienijimo narys, klaipėdietis padarė 15 nusikaltimų, tarp kurių betarpiškai pats, veikdamas pačia sunkiausia kaltės forma – tiesiogine tyčia, nužudė tris žmones, dar vieną žmogų nužudė kartu su kitais susivienijimo nariais, taip pat betarpiškai atlikdamas smurtinius veiksmus, dalyvavo dar kito žmogaus nužudyme, atlikdamas antraeilį vaidmenį.
Šiaulių apygardos teisme šių metų rugsėjo 9 dieną buvo gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės M. Marijošiui pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Šiame teikime nurodyta, kad M. Marijošius laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, pagal laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, jis 2019 m. vasario 19 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus, o 2019 m. gegužės 6 d. – į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Kaip nurodoma šiame dokumente, nuteistajam 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika.
Pateikė asmens charakteristiką
Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja), pastovios gyvenimo vietos neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai, silpni ryšiai su artimaisiais, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas.
Apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbą, lėšų paskirstymo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti kriminogeninius veiksnius ir pastangos juos valdyti, ateities planų turėjimas bei tikslų siekimas, teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą bei asmeninės atsakomybės suvokimas.
Dokumente pažymima, kad M. Marijošius kalbėti apie savo indėlį į nusikalstamas veikas vengia, kaltina jauną amžių, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą.
Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pačiu metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pačiu metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms, koncentruojasi į tai, ką darė kiti gaujos nariai. Asmuo geba diskutuoti įvairiomis temomis, tačiau mąstymas kartais stereotipinis, dažnai pernelyg remiasi savo patyrimu, būna itin atsargus bendraudamas su aplinkiniais, nelinkęs jų įsileisti į asmeninę erdvę (pats teigia, kad nemezga tamprių bendravimo santykių su kitais), išsiskyrus nuomonėms dažnai lieka įsitikinęs savo teisumu.
Dokumente nurodoma, kad M.Marijošius vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas vieną kartą – 2004 metų rudenį M. Marijošiui buvo skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Teikime pabrėžiama, kad per visą atliktos bausmės laiką nuteistasis skatintas 3 kartus – už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.
Dokumente konstatuojama, kad M. Marijošius yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, bausmę atlieka paprastoje grupėje. Teismo posėdžio metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė teikimą palaikė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, prokuroras prašė teikimo netenkinti.
Teikimą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus.
Abejoja, ar kardinaliai pakeitė elgesį, požiūrį
ŠAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus – būtina atsižvelgti ir į kitas klausimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tačiau, kaip pažymėjo teisėjai, laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
Teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Kaip pažymėjo teismas, iš nuteistojo M. Marijošiaus asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau yra ne kartą teistas, pirmą kartą buvo nuteistas būdamas nepilnametis, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, M. Marijošius karto įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis, yra pripažintas pavojingu recidyvistu – tai rodo, kad nuteistojo pavojingumą visuomenei.
Klaipėdietis yra pripažintas pavojingu recidyvistu – tai rodo, kad nuteistasis dar gali būti pavojingas visuomenei.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą.
Visuomenės saugumas – svarbiau
Teismas konstatavo, kad nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl nuteistajam M. Marijošiui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Paskelbta nutartimi teismas Šiaulių atardymo izoliatoriaus teikimo netenkino.
Ši ŠAT nutartis yra neįsiteisėjusi ir gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
