Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apklausa: išrinkite svarbiausią 2011 m. teismo nuosprendį, bylą

Kauno apskrities pareigūnai varžosi dėl geriausio viešosios policijos patrulio ir apylinkės inspektoriaus titulo
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Asociatyvinė nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
A A

Portalas 15min.lt primena, kas svarbiausio pernai vyko šalies teismuose, ir siūlo skaitytojams išrinkti reikšmingiausią vykstantį procesą ar jau paskelbtą nuosprendį.

Visus 2011-uosius metus Lietuvos, o ypač sostinės teismuose virė gyvenimas. Tiesa, dėl milžiniškų krūvių bylų nagrinėjimo tempai, regis, vis lėtėjo.

Svarbiausios naujos rezonansinės bylos neliko nepastebėtos, kai kurios sulaukė net tarptautinio žiniasklaidos dėmesio. Dauguma jų – baudžiamosios.

Nors visiškai neaišku, kuo tokios sudėtingos ir svarbios bylos baigsis teisme, vien ikiteisminio tyrimo pabaigą ir surinktos medžiagos perdavimą teisėjams prokuratūra laiko didžiuliu visos visuomenės laimėjimu.

Kai kurių sunkiasvorių bylų pabaigos dar nematyti, tačiau dalis esminių procesų 2011 m. užbaigti nuosprendžiais (tiesa, nė vienas jų dar neįsiteisėjo). 15min.lt primena, kas svarbiausio pernai vyko šalies teismuose.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Henrikas Daktaras
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Henrikas Daktaras

Henriko Daktaro pagrindinė baudžiamoji byla

Po itin ilgo ikiteisminio tyrimo ir pagrindinio įtariamojo sulaikymo (2009-ųjų rugsėjį) Bulgarijoje Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 dieną ypatingo saugumo sąlygomis pagaliau atvertė didžiąją Henriko Daktaro baudžiamąją bylą.

Prokurorų žiniomis, nusikalstamai grupuotei jis kartu su Egidijumi Abariumi vadovavo dar 1993–2001 metais.

Bene garsiausiu Lietuvos nusikaltėliu vadinamas Henytė kaltinamas prisidėjęs prie 6 asmenų nužudymo – Rimanto Ganusausko, Vladimiro Seneckio, pravarde Turistas, Sigito Čepo ir jo vairuotojo Vinco Varno, Roberto Borcherto ir Arvydo Vilčinsko. Taip pat kaltinimai pareikšti dar dėl 16 nusikalstamų veikų, susijusių su turto prievartavimu, neteisėtu ginklų laikymu, svetimo turto sunaikinimu, viešosios tvarkos pažeidimais, pasikėsinimais nužudyti, asmenų pagrobimo ir neteisėto laikymo.

Prie šios bylos teismas prijungė dar vieną – dėl asmens dokumentų suklastojimo (kai H.Daktaras gyveno Bulgarijoje svetima pavarde).

Bylos medžiagą sudaro apie 70 tomų, vien kaltinamasis aktas užima 160 puslapių. Uostamiestyje net nėra tokio dydžio teismo salės, kurioje normaliai galėtų vykti tokio masto procesas.

Dalis nusikalstamos grupuotės narių jau mirę, tad kaltinimai jiems panaikinti.

54 metų H.Daktarui, teistam jau 5 kartus, gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Tuo tarpu kauniečio artimieji, kol Henytė teisiamas, 2011 m. pabaigoje oficialiai išleido H.Daktaro autobiografiją „Išlikt žmogumi“, nes knyga esą parodo kitokią visos istorijos ir šio asmens pusę.

BFL/Tomo Lukaio nuotr./Konstantinas Michailovas
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Konstantinas Michailovas

Nuosprendis Konstantinui Michailovui dėl 1991 m. Medininkų tragedijos

Vilniaus apygardos teismas gegužės 11 d. paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį rezonansinėje byloje dėl garsiosios Medininkų tragedijos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Latvijos pilietis 43 metų Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas) yra kaltas dėl nužudymų, prieš bemaž 20 metų sudrebinusių mūsų šalies pasienio kontrolės punktą Medininkuose.

Už Lietuvos pareigūnų sušaudymą K.Michailovas turėtų būti įkalintas iki gyvos galvos.

Bylos duomenimis, K.Michailovas yra vienas iš Rusijos OMON smogikų, dalyvavusių 1991 m. liepos 31 dieną vykusiose Medininkų žudynėse. Tragedijos metu žuvo septyni ką tik atkurtos Lietuvos valstybės pareigūnai, o išgyveno tik vienas egzekucijos dalyvis Tomas Šernas.

„Visi pareigūnai buvo nužudyti dėl to, kad dirbo Medininkų muitinės poste ir ėjo savo tarnybines pareigas“, – pabrėžiama nuosprendyje. Beje, senatis šioje byloje būtų suėjusi liepos mėnesį.

Bylą sudarė 40 tomų (apie 16 tūkst. lapų), teisminio proceso metu apklausta apie 200 liudytojų.

Teisėjų kolegijos vadovas nuosprendį skaitė beveik 2 valandas.

„Aš neįvykdžiau šio nusikaltimo. Nesu niekaip su juo susijęs“, – taip ir panašiai ne sykį yra kartojęs nuteistasis, tačiau teismo neįtikino. K.Michailovo kaltė yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Nuteistojo advokatas Arūnas Marcinkevičius pareiškė nuosprendį skųsiąs, nes neišgirdo nė vieno įrodymo, dėl kurio jo ginamasis iki gyvos galvos pasiųstas už grotų.

Bylą kuravęs Generalinės prokuratūros atstovas Saulius Verseckas savo ruožtu buvo patenkintas ir pareiškė, kad teismas patvirtino visus kaltinimus ir byloje surinktų įrodymų visumą.

Dar neįsiteisėjusį nuosprendį dėl įkalinimo iki gyvos galvos K.Michailovas ir jo gynėjas yra apskundę aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prokuratūros nuotr./Arturas Vasilevskis
Prokuratūros nuotr./Arturas Vasilevskis

Nuteistas Pedagoginio universiteto seksualinis maniakas Arturas Vasilevskis

Rugsėjo 30 dieną Vilniaus apygardos teismas už 6 moterų ir merginų išprievartavimą paskelbė  nuosprendį buvusio Vilniaus pedagoginio (dabar – Edukologijos) universiteto (VPU) studentui Arturui Vasilevskiui. Pagal teismo verdiktą, A.Vasilevskis turės kalėti 9 metus, pirmuosius 5 praleisdamas kalėjime, o 4 – pataisos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. gegužės–rugsėjo mėn. 23-ejų metų VPU studentas A.Vasilevskis, užpuolė ir grasindamas peiliu seksualiai prievartavo keturias 13–17 metų nepilnametes ir dvi 20-ies metų merginas. Visos nusikalstamos veikos padarytos Vilniaus mieste: miškeliuose, parke arba automobilyje.

Bausmę skyręs teismas atsižvelgė ir į pasikeitusią vaikino šeiminę padėtį – laukdamas nuosprendžio vaikinas sukūrė šeimą.

Šešių nukentėjusiųjų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš A.Vasilevskio iš viso priteista 115,5 tūkst. litų (kompensacijos už moralinę žalą siekia nuo 10 iki 30 tūkst. litų).

Skirdamas prievartautojui laisvės atėmimo terminą (prokuratūra buvo prašiusi sodinti jį beveik 14 metų), teismas atsižvelgė, kad A.Vasilevskis pripažintas kaltu dėl 4 sunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo. Tačiau jis visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Praeityje jis neteistas, tik baustas už KET pažeidimus. A.Vasilevskio atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nuosprendis yra neįsiteisėjęs, apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui yra pateikę ir prokuratūros, ir kaltinamojo atstovai.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Michaelas Campbellas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Michaelas Campbellas

Vilniuje dėl terorizmo nuteistas Michaelas Campbellas iš Airijos

Spalio 21 dieną Michaelas Campbellas Vilniaus apygardos teisme dėl terorizmo nuteistas kalėti 12 metų

39-erių metų vyriškis iš Airijos nuteistas už pasikėsinimą tiekti ginklus sukarintai Airijos grupuotei „Tikroji Airijos respublikonų armija“ („Real IRA“).

Rezonansinės baudžiamosios bylos kulminacija sukėlė didžiulį užsienio žiniasklaidos ažiotažą, kurį  galima būtų palyginti nebent su 2003-iųjų įvykiais Vilniuje, kai mūsų šalyje už Marie Trintignant nužudymą buvo teisiamas prancūzų dainininkas Bertrand'as Cantat.

Šįsyk dėl teisiamo airio į Lietuvos sostinę prieš 2–3 dienas atvyko CNN, BBC, „Sky News“, „The Times“, „The Sun“ ir kitų žiniasklaidos priemonių kūrybinės grupės.

Kaip žinoma, M.Campbellas Lietuvoje buvo sulaikytas 2008-ųjų sausio 22-ąją, kai įsigijo didelės sprogstamosios galios sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, didelį skaičių šaunamųjų ginklų: snaiperinį šautuvą, trotilą, granatsvaidžius, detonatorius.

Bylos duomenimis, airių teroristai planavo sprogdinimus Londone. Teroristinės organizacijos reikmėms Lietuvoje planuota įsigyti ginklų bei sprogmenų už 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

Savo ruožtu Vilniuje kelerius metus teistas Airijos pilietis, sutikęs duoti parodymus, visą laiką siekė išteisinimo ir kartojo buvęs išprovokuotas Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos MI-5.

Lietuvos generalinė prokuratūra siekė airiui 16 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistojo advokatė Ingrida Botyrienė iškart po posėdžio pareiškė, kad dar neįsiteisėjęs nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lapino gaujos byla
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lapino gaujos byla

Vilniaus narkomafijos grupuotei priskiriamų 60-ies asmenų dviguba byla

Nors sostinėje nagrinėjamos dvi atskiros narkotikų verslo bylos, faktiškai pareigūnai teigia sutriuškinę vieną ginkluotą, gerai organizuotą, plačiai ir ilgai veikusią narkomafijos struktūrą.

Vadinamajai Lapinų nusikalstamai grupuotei, kurios lyderiu laikomas Justas Belousovas (turi Lapino pravardę dėl sugebėjimo neįkliūti pareigūnams) dar nepagautas, iš viso priklausė per 60 asmenų.

Jie buvo ginkluoti, bebaimiai, įtakingi ir turtingi. Rūpindamiesi sportine forma ir įvaizdžiu, jie treniruodavosi šaudydami karjeruose ir pozuodavo su ginklais prie prabangių automobilių. Tačiau vieną dieną specialiosios pajėgos šiuos veikėjus sostinės gatvėse suguldė veidais į asfaltą.

Teisėsaugos kampanija prieš Vilniaus apskrityje siautusią narkomafiją buvo suskirstyta į du ikiteisminius tyrimus. Pirmoji byla, kurioje yra 27 kaltinamieji, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau nuo 2011 m. vasario 28 dienos.

Tuo tarpu antroji byla, į kurią pakliuvo dar 33 kaltinamieji, to paties teismo teisėjų paimta į rankas tik š. m. spalio 27 dieną.

Dėl didžiulės bylos apimties Vilniaus apygardos teismo procesas vyksta apylinkės teismų rūmuose (Laisvės pr., prie „Senukų“), didžiojoje renginių salėje.

Surinkti duomenys prokurorams leidžia manyti, kad šio susivienijimo nariai ypatingai maskavo nusikalstamų veikų vykdymą, siekdami išvengti sekimo rinko galimų policijos automobilių valstybinius numerius (naudojo pokalbių klausymo ir sekimo technines priemones), įvairiose Lietuvos vietovėse išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie 1 kg kokaino, maždaug 400 gramų heroino ir per 13 tūkstančių psichotropinio poveikio tablečių.

Lryto TV  iliustr./Andrius Ūsas E.Jakilaičio laidoje
Kadras iš „Lietuvos ryto“ TV/Andrius Ūsas

Andrius Ūsas po mirties bus nuteistas arba reabilituotas pedofilijos byloje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) lapkričio 10 dieną nurodė po kaltinamojo mirties nagrinėti garsiąją pedofilijos bylą, kurioje kaltinimai dėl mažametės tvirkinimo yra pateikti velioniui Andriui Ūsui (gim. 1974 m.). LAT sukūrė precedentą, nes iki šiol po mirties galėjo būti tęsiamos tik tų asmenų, kuriuos spėta nuteisti jiems esant gyviems, bylos.

Kaip žinoma, bylos tęsinio siekė ir A.Ūso, ir Drąsiaus Kedžio artimieji. Pastarieji įsitikinę, jog pedofilijos faktai gali būti įrodyti ir po kaltinamojo mirties. Savo ruožtu A.Ūso giminės siekia užbaigti procesą iki galo, kad turėtų galimybę po mirties reabilituoti velionį. Tuo tarpu prokuratūros atstovai šioje byloje blaškėsi.

Apskritai ši byla priminė karštą bulvę: Panevėžio miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti byla atsidūrė sostinėje, netrukus Lietuvos apeliacinis teismas perdavė bylą Klaipėdos apygardos teismui. Pastarasis nutarė, kad D.Kedžio ir A.Ūso artimųjų noras tęsti bylinėjimąsi privalo būti patenkintas.

Formaliai byla iš uostamiesčio turėjo grįžti į Panevėžio miesto apylinkės teismą, tačiau pastarasis jos atsisakė, nes dauguma teisėjų yra susiję su byla, nagrinėję skundus, kai kas mokėsi su nužudytuoju teisėju Jonu Furmanavičiumi, taigi tokiu būdu nebeliko iš ko sudaryti teisėjų kolegiją.

Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas nukreipė šią bylą į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą.
Tačiau sostinės prokurorai radikaliai pakeitė šioje byloje savo poziciją: Generalinė prokuratūra nebepritarė šios bylos tęsimui ir pateikė kasacinį skundą LAT dėl Klaipėdos teismo nutarties, pagal kurią leista bylos nenutraukti, kaip tai numato teisės aktai.

Aukščiausiajame Teisme šios bylos likimą plenarinės sesijos metu sprendė net 15 teisėjų. Po ginčų, taip ir nepriėję vienos nuomonės, teisėjai nusprendė A.Ūso bylą nagrinėti iš naujo. 4 iš 15 teisėjų manė, kad pedofilijos bylos ištirti mirus pagrindiniam kaltinamajam objektyviai nebus įmanoma.

„Baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo“, – paskelbė LAT.

Teismo nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.

Tačiau šį gruodį Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme surengti A.Ūso bylos nagrinėjimo nebuvo galimybės. Teisme buvo gauti velionio interesams atstovaujančio advokato Adomo Liutvinsko ir nukentėjusia pripažintos mažametės gynėjo Aido Venckaus prašymai posėdį atidėti. Teisininkai negalėjo atvykti dėl užimtumo kitose bylose, kur posėdžiai buvo suplanuoti dar anksčiau.

Bylą nagrinėjantis teisėjas posėdį atidėjo net iki 2012 m. vasario 13 dienos.

Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./V.Filiponenko skundžiasi prasta sveikata.
Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Viktorija Filiponenko

Byla dėl kraupaus vos gimusių dvynukų nužudymo Klaipėdoje

Klaipėdos apygardos teisme 2011 m. lapkričio 11 dieną neviešame posėdyje pradėta nagrinėti kraupiu dvynukų nužudymu įtariamos Viktorijos Filiponenko (gim. 1985 m.) byla.  Dvynukų tėvas Karolis Simniškis šiame procese įvardijamas nukentėjusiuoju.

V.Filiponenko kaltinama sunkiu nusikaltimu, dėl kurio pašiurpo visa Lietuva. Bylos duomenimis, 2009 m. gegužę pagimdžiusi dvynius, moteris juos uždusino ir išmetė į šiukšlių konteinerį.

Prokurorų teigimu, Socialinių mokslų kolegijoje tris kursus baigusi įtariamoji pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, todėl buvo paskelbta jos tarptautinė paieška ir išduotas Europos arešto orderis.

2010 m. gruodžio 3 d. įtariamoji buvo sulaikyta Ispanijoje, Barselonos mieste. Kadangi sulaikymo metu moteris laukėsi, jos perdavimas Lietuvai buvo atidėtas. Šių metų vasario 21 dieną V.Filiponenko Barselonoje pagimdė dvynukes.

Iš Ispanijos į Lietuvą jauna moteris buvo pargabenta tik 2011 m. balandžio 2 dieną.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min