Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įtariamas sukčius dalį apgaule įgytų lėšų išleido ankstesniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimui

Įkalčiai
Įkalčiai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu įgijus daugiau nei pusę milijono litų įtariamas 53-ejų metų vilnietis R. S.

Kaip praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. S. kito asmens vardu nupirkęs Vilniuje registruotos bendrovės akcijas, kompiuteriu suklastojo bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Dokumentuose R.S. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: kad bendrovė dirba pelningai, o pusmečio apyvarta siekia 12 milijonų litų. Tačiau tik ką savininką pakeitusi bendrovė jokios veiklos nevykdė ir negavo jokių pajamų. Siekiant apgauti, šie suklastoti dokumentai buvo pateikti elektros darbus atliekančiai bendrovei, sutikusiai paskolinti 550 tūkstančių litų  R.S. valdomos bendrovės apyvartinėms lėšoms finansuoti. Paskolą suteikusi bendrovė per kelis mėnesius į R.S. valdomos bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą banke pervedė 550 tūkstančių litų. Nustatyta, kad gautų 550 tūkstančių litų R.S. neįtraukė į veiklos nevykdančios įmonės buhalterinę apskaitą ir didesnę pinigų dalį panaudojo ne įmonės, o  asmeninėms reikmėms. R.S. gautą paskolą, pasinaudodamas internetinės bankininkystės paslaugomis, išskaidė į mažesnes sumas ir internetu pervedė į dar trijų jo valdomų ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose. Tokiu būdu įtariamasis siekė imituoti atsiskaitymus už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes.

FNTT tyrėjai nustatė, kad R.S. valdomos įmonės buvo įsigytos kitų asmenų vardu, o direktoriais paskiriami Darbo biržoje registruoti asmenys. Pastarieji, tikėdamiesi gauti darbą, sutikdavo pasirašyti dokumentus dėl jų skyrimo į pareigas, nuvykti į banką ir įmonių vardu atidaryti sąskaitas bankuose. Vėliau R.S. iš jų paimdavo banko dokumentus, elektroninės bankininkystės slaptažodžius bei kodų generatorius ir dingdavo. Dėl šios priežasties į bendrovių direktorius paskirti asmenys buvo įregistruojami Juridinių asmenų registre, o R.S. duomenų nebuvo jokiuose registruose ar banko dokumentuose.

R.S. iš tokių bendrovių sąskaitų, į kurias buvo pervesti pinigai, išimdavo grynuosius pinigus ar apmokėdavo sąskaitas už jam suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas ir Vilniaus miesto centre esančio buto, kuriame gyveno, išlaikymą. Atskleista, kad R. S. 130 tūkstančių litų panaudojo atlygindamas ankstesniais įvykdytais nusikaltimais padarytą turtinę žalą fiziniam asmeniui, 8 tūkstančius litų sumokėjo savo mažamečio sūnaus išlaikymui, nors lėšos berniuko motinai buvo pervedamos iš vienos R. S. valdomų bendrovių sąskaitų kaip darbo užmokestis.

Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai atliko kratas R. S. gyvenamojoje vietoje ir virtuvės bare aptiko slėptuvę, kurioje R. S. laikė grynuosius pinigus, jo valdomų ir jokios veiklos nevykdančių bendrovių antspaudus, elektroninės bankininkystės slaptažodžių korteles bei kodų generatorius.

Baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, perduota nagrinėti Vilniaus 1-ajam apylinkės teismui. R.S. už įvykdytas nusikalstamas veikas gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min