Oficialiai V.Jokimas ir neskolina su palūkanomis – jo su skolininkais sudaromose sutartyse tokia sąlyga numatyta.
„Norėjau padėti savo artimiesiems žmonėms, giminėms arba jų pažįstamiems. Jie manęs prašė, jiems buvo per brangu skolintis bankuose“, – pasiteiravus, kodėl užsiima neleistina skolinimo veikla, kelis kartus kartojo V.Jokimas.
Jo teigimu, jam iškelta byla dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla – tik prokuratūros nuomonė.
„Labai paprasta, esu suteikęs beprocentinių neatlygintinų paskolų, o prokuratūra mano, kad paskolos yra atlygintinos. Buvau nuteistas apylinkės teisme turto konfiskavimu ir bauda. Dabar byla Kauno apygardos teisme“, – pasakojo V.Jokimas.
Tačiau kaip atskleidžia 15min pašnekovai ir turimi dokumentai, tokie V.Jokimo pasiaiškinimai – tik pasakos, o jo minimi artimieji ir draugai išties susipažino su vyru radę reklamos skelbimus.
Liko apgautas
Verslininkas Alvydas Samaitis tapo vienu iš V.Jokimo skolininkų ir papasakojo, kaip liko apkvailintas.
Paklaustas, ar yra V.Jokimo draugas, artimasis ar galbūt pažįstamas, jis atsakė: „Nejuokaukit, kažkada peržiūrinėjau skelbimus, radom, kad skolino pinigus. Ten atvažiavom, atėjo Jokimas, padavė pinigus ir išsiskirstėm.“
Pradžioje viskas vyko sklandžiai. Taip sklandžiai, kad baudžiamojoje byloje verslininkas V.Jokimo prašymu davė kaltinamajam palankius parodymus – esą paskolos išties buvo be jokių palūkanų.
„Tuo metu nežinojau visos jo situacijos, mane Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba apklausinėjo gal 2016 metais. O byla teismą pasiekė tik 2018 metais. Tuo metu viskas buvo gerai, viskas buvo atiduota, nesukau galvos“, – pasakojo A.Samaitis.
Tačiau po apklausos verslininkas sulaukė netikėto akibrokšto – V.Jokimas kreipėsi į teismą reikalaudamas atiduoti skolą. Ir teisiškai V.Jokimo ieškinys – visai pagrįstas, nes oficialiai paskolos grąžinimas niekaip nedokumentuotas.
„Pirmiausia atiduodi tuos pinigus. Po to, jis sako, aš nepasirašiau, užmiršau, tada paduoda į teismus. Jam faktiškai teismai viską priteisia. Per daug nesicackina su tokiais dalykais“, – kalbėjo verslininkas.
Dar kartą perklaustas, tai ar išties paskolos buvo be palūkanų, A.Samaitis pradėjo juoktis: „Aišku, kad mokėjau palūkanas. Vienu metu žmogus išskolina 100-200 tūkst. eurų. Iš geros valios?“
Vyras pasakojo, kad nors sutartyje numatyta paskola be palūkanų, dalį pasiskolintų pinigų iškart tenka grąžinti V.Jokimui, tačiau šios sumos niekur nefiksuojamos.
Šimtus tūkstančių skolino neatlygintinai?
Šį pasakojimą patvirtina ir šiuo metu teisme nagrinėjamas kito verslininko ieškinys, su kuriuo 15min turėjo progą susipažinti. Šiuo ieškiniu V.Jokimo skolininkas bando užginčyti paskolos sutartį.
Nors paskolos sutartyse nurodyta beveik 380 tūkst. eurų suma, ieškinyje tvirtinama, kad realiai gauta tik apie 310 tūkst.
70 tūkst. eurų esą buvo mokestis už paskolos sudarymą, kurį V.Jokimas neva iškart atskaičiuodavo iš perduodamų pinigų.
Bet mokėjimai niekaip neatsispindi dokumentuose ir įrodyti, kad taip išties buvo, pakankamai sudėtinga, nes didžioji dalis finansinių operacijų atlikta grynaisiais.
„Atsakovas neturi jokio suinteresuotumo prisiimti didelę riziką dėl skolos negrąžinimo ir skolinti dideles pinigų sumas šalims be jokios grąžos. Akivaizdu, kad tokie neatlygintiniai paskolos santykiai įmanomi tik tarp labai artimų asmenų. Neabejotina, kad šalys ir atsakovas tokiais nėra“, – tvirtinama ieškinyje.
Skolinti draudžia
„Lietuvos bankas (LB) 2019 metų liepos 9 dienos įspėjo jus apie tai, kad jūs, kaip fizinis asmuo, neturite teisės verstis vartojimo kreditų teikimo, nei kredito, susijusio su nekilnojamo turto įkeitimu, susijusia veikla, išskyrus pavienius atsitiktinius atvejus“, – tokį raštą, kurį gavo 15min, V.Jokimui LB adresavo dar pernai.
Kartu reikalaujama nutraukti neteisėtą skolinimo veiklą. Tačiau V.Jokimas ir toliau laikosi savo: jokios neteisėtos veiklos jis nevykdo.
Kalbėdamas su 15min jis kelis kartus tvirtino, kad skolina be palūkanų, jokios naudos iš to negauna ir gali tą įrodyti. Po LB paraginimo veiklą nutraukti, bankininkai sulaukė V.Jokimo atkirčio – jis pateikė skundą, esą LB tokiu draudimu pažeidžia jo teises ir dėl to ne tik privalo atsitraukti, bet dar ir atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
„Nėra teisinio pagrindo parengti naują dokumentą ir paneigti ankstesnius LB Priežiūros tarnybos raštuose nurodytą informaciją“, – atkirto LB Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
LB rašte nurodo, kad jiems kyla pagrįstų įtarimų, kad V.Jokimas neteisėtai verčiasi paskolų teikimu stambiu mastu.
Beje, 15min žiniomis, FNTT dėl neteisėto vertimosi komercine veikla V.Jokimo atžvilgiu pernai pradėjo tyrimą. Jis pats to neneigia, bet situaciją vertina kaip dar vieną įrodymą esą yra nepagrįstai persekiojamas teisėsaugos.
Šią informaciją patvirtino ir FNTT atstovas spaudai – tyrimas atliekamas pagal BK 202 str. („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“) ir pagal BK 223 str. („Aplaidus apskaitos tvarkymas“).
Palūkanas galima ir susimažinti
Teismai dažniausiai V.Jokimo skolininkams, laiku negrąžinusiems pinigų, priteisia ir palūkanas, ir milžiniškus delspinigius. Paskolos sutartyse įrašyta, kad delspinigiai už vieną dieną – 0,5 proc. Su tokiais delspinigiais laiku negrąžintos paskolos maždaug per pusmetį gali ir padvigubėti.
Tačiau ne visi su tuo taikstosi - kaip pats V.Jokimas, eina į teismus ir bando ginti savo teises. Ir kai kam pavyksta įrodyti, kad sudarant sutartį sandorio šalių jėgos nebuvo lygios.
Vienas senjoras į teismą kreipėsi, kai sutiko padėti parašą ant sutarties paskolos, o pinigų reikėjo sūnaus verslui.
Verslas nenusisekė, šeimą užgriuvo ligos ir asmeninės problemos, todėl laiku pinigų nepavyko grąžinti. Tiesa, už atlygį V.Jokimas leido tęsti sutarties terminą beveik 5 metus.
Kaip tvirtino liudytojas, sumokėtas pratęsimo mokestis buvo beveik tokio pat dydžio, kiek ir pati paskola – bene 17 tūkst. eurų.
Tačiau terminui pasibaigus, ėmė kapsėti delspinigiai. Po pusmečio V.Jokimas kreipėsi į antstolius, reikalaudamas išieškoti 17377 Eur skolą ir 15813 Eur delspinigius.
Teismui senjoras pabandė įrodyti, kad tokia netesybų suma, beveik prilygstanti pačiai skolai – neprotinga. Ir jam pavyko – Kauno apygardos teisme 2019 metų kovo mėnesį priimta galutinė ir neskundžiama nutartis, kuria delspinigiai sumažinti nuo 0,5 iki 0,05 proc.
Teismas atsižvelgė į tai, kad paskola imta siekiant padėti sūnui, o negrąžinta dėl sunkios anūko ligos, pats senjoras yra prastos sveikatos ir vienintelis jo turtas – šeimos būstas, kurio jis greičiausiai netektų, nes yra užstatytas kaip skolos grąžinimo garantas V.Jokimui.
„Tikėtina, kad atsakovui buvo mokamos didelės palūkanos, – taip pat pastebėjo teismas. – Atsakovas verčiasi skolinimo verslu. Teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje, turi ne vieną skolininką ir tai patvirtinama baudžiamosios bylos medžiaga bei paties atsakovo pateiktais įrodymais.“
Po šio teismo sprendimo netesybų suma sumažėjo iki 1,5 tūkst. eurų.
Dar vienoje byloje iš skolininkų V.Jokimas per antstolius atgavo daugiau nei 60 tūkst. eurų, nors jo suteikta paskola buvo dvigubai mažesnė.
Į teisinę kovą stoję žmonės sugebėjo įrodyti, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra neprotingi ir jie sumažinti iki 0,02 proc. Tai šeimai leido iš V.Jokimo atgauti 28990 eurų.
„0,5 proc delspinigiai už dieną per pusę metų sudaro 91 proc. paskolos sumos, todėl toks netesybų dydis negali būti vertinamas kaip atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir jis pripažintinas aiškiai per dideliu, sudarančiu galimybę atsakovui V.Jokimui piktnaudžiauti teise, juolab, kad ir pats atsakovas V.Jokimas nepaneigė, jog tokios netesybos yra labai didelės“, – rašoma teismo sprendime.
Su 15min bendravę skolininkai pasakojo, kad neatmeta galimybės ir kreiptis į pareigūnus su prašymu V.Jokimui iškelti bylą dėl sukčiavimo.
Lietuvos bankas – bejėgis?
Pasiteiravus LB apie panašias situacijas, jo atstovė Inga Pache informavo, kad teoriškai LB gali skirti baudas skolintojams, jei jie verčiasi neteisėta veikla.
„Tačiau itin dažnai pasitaiko atvejų, kai turimų įrodymų nepakanka arba jų išvis nėra – tuomet surinktą informaciją ir įtarimus Lietuvos bankas perduoda teisėsaugos institucijoms, kurios turi daugiau teisių ir galių tą daryti.
Asmenį patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn gali tik teisėsaugos institucijos, Lietuvos bankas artimai su jomis bendradarbiauja“, – rašoma LB atsakyme.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad LB nereguliuoja gyventojų skolinimo kitiems gyventojams, net jei sumos siekia šimtus tūkstančių eurų.
„Valstybės reguliavimas reikalingas ten, kur sandorio šalių jėgos nelygios (juridinis asmuo, pvz., bankas su visais savo pajėgumais ir gyventojas). Žinoma, niekas neuždraus, pavyzdžiui, Petrui paskolinti Jonui, tačiau gyventojo skolinimui kitam gyventojui jau taikomos bendrosios civilinės teisės normos, aprašytos Civiliniame kodekse.
Tokiu atveju būtina imtis bent jau elementarių atsargumo priemonių – išsiaiškinti visas sutarties sąlygas, o nusprendus skolintis – tinkamai įforminti paskolą ir jos grąžinimą. Be to, fiziniai asmenys neturi teisės teikti vartojimo kreditus kitiems fiziniams asmenims verslo tikslais“, – informuoja LB.
Apie V.Jokimo karus su institucijomis skaitykite trečioje 15min tyrimo dalyje.
