FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai, bendradarbiaudami su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, nustatė, kad bendrovės direktorius iš fizinių asmenų skolinosi pinigus, kuriuos savo vardu įnešdavo į jo vadovaujamos bendrovės kasą kaip apyvartinių lėšų papildymą. 2010–2013 metais, sprendžiant pagal įtariamojo ranka surašytus 63 paskolos raštelius, direktorius pasiskolino iš įvairių asmenų, tarp jų ir iš savo bendrovės darbuotojų, daugiau kaip 760 tūkst. eurų.
Visos fizinių asmenų direktoriui suteiktos paskolos buvo beprocentės, notaro nepatvirtintos, o paskolų grąžinimas neužtikrintas garantijomis.
Įtariamasis negalėjo pagrįsti daugiau kaip 239 tūkst. eurų savo teisėtomis pajamomis.
Tiriant Joniškio bendrovei paskolintų lėšų kilmę, buvo atlikti visų įtariamajam joniškiečiui pinigus skolinusių asmenų finansų tyrimai. Nustatyta, kad dalis asmenų tuo metu realiai neturėjo finansinių galimybių skolinti tūkstantines lėšas. Be to, kai kurie iš jų prisipažino, kad pinigų neskolino, o tik sutiko, kad jų vardu būtų surašyti fiktyvūs paskolų rašteliai. Atlikus įtariamojo direktoriaus ir jo šeimos narių pajamų ir išlaidų atitikties tyrimą paaiškėjo, kad įtariamasis negalėjo pagrįsti daugiau kaip 239 tūkst. eurų savo teisėtomis pajamomis.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo Šiaulių apygardos prokuratūros antrasis baudžiamojo persekiojimo skyrius. Dėl verslininko neteisėto praturtėjimo ir paskolų raštelių klastojimo baigta baudžiamoji byla perduota Joniškio apylinkės teismui.
Tai ne pirmas kartas, kai Šiaulių apskrityje paminklus statančios bendrovės direktorius pakliūva į teisėsaugos akiratį. Už tai, kad 2010–2013 metais neapskaitė bendrovėje gautų pajamų ir teikė melagingus duomenis mokesčių administratoriui, jis 2015 metais Joniškio rajono apylinkės teismo jau buvo pripažintas kaltu.
