TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Kailiniuota“ afera neišdegė

Audinė
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Šiuo metu žvėrelių auginimo bendrovių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei pridėtinės vertės mokesčio grobstymo.
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
A A

Šiaulių apskrityje veikusių trijų bendrovių vadovai įtariami sukčiavimu. Manoma, kad padedami bendrovės „Lietuvos draudimas" atstovo jie apdraudė neegzistuojančius kailinius žvėrelius. Draudimo išmoka už neva kritusius žvėrelius būtų siekusi beveik milijoną litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, dėl kurio galėjo būti padaryta milijoną litų viršijanti žala valstybei ir draudimo įmonei. Dėl šios nusikalstamos veikos draudimo bendrovės regiono pardavimo direktoriui Juozui Trečiokui ir dar trims bendrovių, auginančių kailinius žvėrelius, vadovams pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo. Už tai gresia baudžiamoji atsakomybė iki aštuonerių metų.

J.Trečiokas kartu su trijų kailinius žvėrelius auginančių bendrovių direktoriais sumanė sukčiavimo schemą – buvo suklastoti gyvūnų amžių ir skaičių patvirtinantys dokumentai.

Padėjo draudikai

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienos stambiausių Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių regiono padalinio vadovas J.Trečiokas kartu su trijų kailinius žvėrelius auginančių bendrovių direktoriais sumanė sukčiavimo schemą – buvo suklastoti gyvūnų amžių ir skaičių patvirtinantys dokumentai. Jų pagrindu buvo išrašyti draudimo liudijimai neegzistuojantiems žvėreliams ir įsipareigota išmokėti draudimo išmokas, jei šie kristų. Taip per kelis mėnesius buvo apdraustos 108 674 audinės. Tuo metu viena bendrovė augino tik 39 746 žvėrelius, antroji – aštuonis, ir ne audines, o meškėnus, trečioji iš viso jų neturėjo. Bendra žvėrelių draudimo suma suklastotuose dokumentuose viršijo 18,3 mln. litų.

Gavo pinigų

Vėliau J.Trečioko bendrininkai suklastojo ir neegzistuojančių gyvūnų kritimo aktus. Kailinius žvėrelius neva auginančios bendrovės apgaule gavo draudimo išmokas, kurių vertė viršijo 705 tūkst. litų. Vadovaujantis Draudimo įmokų kompensavimo taisyklėmis, žvėrelių kritimo atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) privalo kompensuoti draudimo bendrovei 50 proc. draudimo įmokų sumos. Todėl J.Trečiokas, siekdamas neteisėtai savo atstovaujamos draudimo bendrovės naudai gauti nurodytą kompensaciją, davė nurodymą kreiptis į NMA su prašymu išmokėti apie pusę milijono litų. Išaiškinę nusikalstamą schemą, FNTT pareigūnai apie nustatytus pažeidimus informavo NMA, taip užkirsdami kelią neteisėtai gauti dar 404 tūkst. litų.

Šiuo metu žvėrelių auginimo bendrovių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei pridėtinės vertės mokesčio grobstymo.

Bendrovės – vienose rankose

Neoficialiais duomenimis, visos trys bendrovės – „Žvėryslt", „Penki nuliai" ir „Vixena" – tarpusavyje susijusios. FNTT Panevėžio apskrities skyriaus viršininkas Arnas Urbanavičius LŽ patvirtino, kad, nors įtariamieji ir yra bendrovių direktoriai, bendroves faktiškai valdė vienas žmogus. „Ten viskas glaudžiai susiję. Net ir patalpas vienos bendrovės nuomojosi iš kitų", – sakė jis LŽ. Kol kas minėtam asmeniui įtarimai nepareikšti.

Šiuo metu bendrovės jokios veiklos nevykdo. Bent taip LŽ teigė policijos pareigūnai. Dar anksčiau bendrovėje „Vixena" buvo įvykdytas plėšimas. Pernai gruodžio 1-osios naktį į jos sandėlius Radviliškio rajone, Pavartyčių kaime, įsibrovė trys kaukėti vyrai. Jie apsvaigino ir surišo sargą, o iš sandėlių išsinešė, kaip teigė bendrovės direktorius, apie 8000 audinių kaliukų. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tirdami šią plėšimo bylą, netruko atsekti, kad kailiukai išties buvo pavogti, tačiau, bylos duomenimis, direktorius apie tai žinojo. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Dobrovolskis LŽ sakė, kad byla jau netrukus keliaus į teismą. „Manoma, kad plėšimą organizavo pats direktorius. Jam pareikšti įtarimai būtent dėl tokio nusikaltimo. Esu įsitikinęs, kad kailiukų būta daugiau, bet niekas negali nurodyti tikslaus jų skaičiaus. Direktoriui pritaikyta kardomoji priemonė – piniginis užstatas. Tokia pati, kaip ir kitiems septyniems įtariamiesiems", – sakė prokuroras. Nepatvirtintais duomenimis, šių bendrovių atstovai yra įsivėlę į dar keletą ne visai švarių darbelių.

„Lietuvos žinios“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min