Įkalino vienutėje
Nuotraukas, kuriose E.Labanauskas su kitu nuteistuoju stovi įkalinimo įstaigoje, jo asmeninėje „Facebook“ paskyroje vyras tikina pastebėjęs rugpjūčio pradžioje, kuomet suintensyvėjo komentarai po jomis. Komentaruose nuteistasis dėkoja jo fizinę formą įvertinusiems draugams, šmaikštauja. Panašiais atvaizdais E.Labanauskas buvo pasidalijęs ir šių metų vasarį bei kovą. O štai balandį „Facebook“ pasikeitė ir savo asmeninį santykių statusą – paskelbė esantis vienišas.
Suprasti akimirksniu
- Radus pas nuteistąjį mobiliojo ryšio telefoną, dažniausiai jis uždaromas į kamerų tipo patalpas iki 15-os parų
- 11-oje mūsų šalyje veikiančių įkalinimo įstaigų šiuo metu dienas leidžia 7005 kaliniai
- Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso buvo paimti 4464 mobilieji telefonai. 42 proc. jų buvo sulaikyti bandymo juos perduoti metu
- Kamerų tipo įstaigose – tardymo izoliatoriuose paimamų telefonų skaičius yra žymiai mažesnis nei bendrabutinio tipo įstaigose – pataisos namuose
„Dėmesį atkreipė ir tai, jog nuotraukose pažymėti ir kiti kaliniai, kurie taip pat komentuoja po nuotraukomis. Žinau, kad E.Labanauskas – iš daugiavaikės, nepasiturinčios šeimos, tad nemanau, kad kažkas iš jo artimųjų galėjo perduoti telefoną“, – teigė į redakciją besikreipęs vyras.
Kalbėti apie konkretų E.Labanausko atvejį Kalėjimų departamento atstovai atsisakė – tai draudžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Jie tik patvirtino, jog nuteistųjų „Facebook“ paskyros yra nuolat stebimos laisvės atėmimo vietų įstaigų Kriminalinės žvalgybos skyrių pareigūnų.
Į šį įvykį, anot jų, buvo sureaguota nustatyta teisės aktų tvarka – atlikta krata. Drausmės komisija E.Labanauskui paskyrė atitinkamą drausminę nuobaudą. Radus pas nuteistąjį mobiliojo ryšio telefoną, dažniausiai jis uždaromas į kamerų tipo patalpas iki 15-os parų.
Per pusmetį paimti 4464 telefonai
Kalėjimų departamento Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Čepelevskio žiniomis, 11-oje mūsų šalyje veikiančių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo kardomąjį įkalinimą (suėmimą) ir laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu dienas leidžia 7005 kaliniai. Jų visų didžiausias troškimas – laisvė. O vienas iš būdų įkvėpti jos gūsį – paklausiausia kontrabandos preke laikomas mobilusis telefonas.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso buvo paimti 4464 mobilieji telefonai. 42 proc. jų buvo sulaikyti bandymo juos perduoti metu. Daugiausia į įkalinimo įstaigas patenka senų modelių, menkaverčiai, naudoti mobilieji telefonai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinami. Per metus atimama apie 10 000 aparatų ir panašiai tiek pat SIM kortelių“, – patikino T.Čepelevskis.
Per pirmąjį šių metų pusmetį iš viso buvo paimti 4464 mobilieji telefonai. 42 proc. jų buvo sulaikyti bandymo juos perduoti metu.
Telefonai į pataisos įstaigas dažniausiai patenka permetimų (peršovimų) per įstaigų tvoras būdu. Šiam tikslui dažniausiai naudojamos įvairių konstrukcijų suslėgto oro patrankos, arbaletai, bepilotės skraidyklės (dronai). Pasitaiko atvejų, kai mobilieji telefonai ar narkotinės medžiagos įnešami pasimatymų metu, slepiant juos kūno ertmėse, tačiau pareigūnai neturi teisės patikrinti, jei pats asmuo nesutinka.
Atlikta per 29 000 kratų
Mobiliųjų telefonų neteisėto naudojimo problema aktualiausia, pasak Kalėjimų departamento atstovo, pataisos namuose. Tardymo izoliatoriuose mobiliųjų telefonų paimama žymiai mažiau.
„Analizuojant duomenis apie laisvės atėmimo vietų įstaigose paimtus mobiliuosius telefonus, akivaizdžiai matoma, kad kamerų tipo įstaigose – tardymo izoliatoriuose, paimamų telefonų skaičius yra žymiai mažesnis nei bendrabutinio tipo įstaigose – pataisos namuose. Pvz., Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime per pirmąjį šių metų pusmetį paimti tik 43 mobilieji telefonai (šią dieną laikomi 624 asmenys), o Kybartų pataisos namuose – 756 telefonai (šią dieną laikomi 385 asmenys)“, – teigė T.Čepelevskis.
Iš to galima daryti išvadą, kad perėjus prie kamerų tipo įstaigų galima būtų išspręsti ir mobiliųjų telefonų neteisėto naudojimo problemą. Šiuo metu jai spręsti numatytas priemonių kompleksas.
Visų pirma, tai suimtųjų ir nuteistųjų kratos, kurių per 2016 m. pirmąjį pusmetį atlikta daugiau nei 29 000. Taip pat nuolat tikrinami į įstaigas įeinantys ir iš jų išeinantys asmenys. Bendradarbiaujant su policija bandoma išsiaiškinti asmenis, organizuojančius neleistinų nuteistiesiems daiktų patekimą į įstaigas.
Taip pat pataisos įstaigose diegiama mobiliojo ryšio blokavimo įranga, kuri šiuo metu veikia atskirose Alytaus, Marijampolės, Kybartų pataisos namų bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritorijose. Tinkamai užblokuoti visą teritoriją yra itin sudėtinga, kadangi įstaigos yra miestuose, todėl blokavimo įranga sukelia trukdžius ir aplinkinių vietovių gyventojams.
Per 2016 m. pirmąjį pusmetį atlikta daugiau nei 29 000 kalinių kratų.
„Nuteistieji dažniausiai linkę neigti savo kaltę, todėl radus telefoną, pvz., nuteistojo miegamojoje vietoje ar asmeniniuose daiktuose, tenka įrodinėti, kad telefonas priklauso būtent šiam nuteistajam. Įstaigose nuolat atliekami tarnybiniai tyrimai siekiant nustatyti telefonų savininkus ir juos nubausti, tačiau nuteistieji įstaigų skirtas nuobaudas skundžia administraciniams teismams, kuriuose toliau vyksta sudėtingas įrodinėjimo procesas“, – teigė T.Čepelevskis.
Priešinasi net maištais
Pasak T.Čepelevskio, pataisos įstaigose pasitaikė atvejų, kai nuteistieji, nenorėdami atiduoti mobiliojo telefono, pasipriešino pareigūnams, ir dėl to buvo panaudotos specialiosios priemonės. Pastarasis toks įvykis nutiko šių metų liepos 22 d. Kybartų pataisos namuose.
Po vakarinio patikrinimo buvo atliekama neplaninė krata įstaigos 3-jame ir 4-jame būriuose, kur bendrabučio tipo patalpose bausmę atlieka 101 nuteistasis. Dėl pareigūnų saugumo buvo pasitelktos Kalėjimų departamento prevencinės grupės ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų jungtinės pajėgos.
Pasibaigus vakariniam patikrinimui ir atlikus kratas, kai jungtinės pareigūnų pajėgos buvo bepaliekančios pataisos namų lokalinį sektorių, nuteistieji per gyvenamųjų patalpų atvirus langus pradėjo kelti neramumus, pareigūnų adresu vartojo necenzūrinius žodžius bei kurstė vieni kitus pasipriešinti pareigūnams ir atkeršyti už kratas. Netrukus maždaug 20–30 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų iš bendrabučio įsiveržė į lokalinio sektoriaus kiemą, kuriame buvo pareigūnai.
Šie žaibiškai sureagavo į nuteistųjų neteisėtus veiksmus ir pareikalavo juos nutraukti, įspėjo dėl fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių panaudojimo. Tačiau nuteistieji nepaisė reikalavimų ir toliau priešinosi jėga. Tik panaudojus specialiąsias priemones situaciją pavyko suvaldyti.
Nuteistieji buvo patikrinti medicinos personalo darbuotojų, rimtų sužalojimų nenustatyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų.
Tokie įvykiai, anot Kalėjimo departamento atstovo, nėra dažni.
Du skambučiai per savaitę
Pasiteiravus, koks procentas nuteistųjų bando pasinaudoti mobiliaisiais telefonais, T.Čepelevskis patikino, jog apie 50 proc. jų turi galiojančių drausminių nuobaudų. Koks skaičius nubaudžiamas būtent už neteisėtą naudojimąsi mobiliuoju ryšiu ar internetu, duomenys atskirai nerenkami.
Nuteistiesiems leidžiama per du mėnesius gauti po vieną ilgalaikį bei vieną trumpalaikį pasimatymą ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu.
Nuteistųjų pasimatymų ir skambinimo dažnumas priklauso nuo to, kokioje grupėje (drausmės, paprastojoje arba lengvojoje) jie atlieka bausmę. Į lengvesnę grupę perkeliami tik gerai besielgiantys nuteistieji. Daugiausia nuteistųjų atlieka bausmę pataisos namų paprastojoje grupėje, kurioje leidžiama per du mėnesius gauti po vieną ilgalaikį bei vieną trumpalaikį pasimatymą ir du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Tad to, akivaizdu, jiems būna per maža.
15min primena, jog Radviliškio miesto centre 2013 m. spalio 12 d. 26-rių metų vaikiną mirtinai sumušusi gauja teismo nuosprendį išgirdo 2015 m. birželio 3 d. Šiaulių apygardos teismas radviliškiečiams Modestui Simonaičiui, Edvinui Labanauskui ir Audriui Zaksai už nužudymą iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą skyrė po 14 metų įkalinimo bausmę. Ketvirtasis žudikas 18 metų Modestas Skipitis atsipirko 8 metų bausme, nes nusikalsdamas jis dar nebuvo sulaukęs pilnametystės. Egzekucijos dalyviai įvykio metu buvo neblaivūs.
