„Liaudžiai norėjau padėti, močiutėms. Norėjau, kad žmonės žinotų, kaip vyksta rinkimai“, – Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje duodamas parodymus antradienį pareiškė V.Gaidis, jis tvirtino, kad slapta filmavo susitikimus su Darbo partijos atstovais.
Vyras tikino, kad prie prekybos centrų dalijo kupiūras po 50 litų, kad žmonės balsuotų už Lenkų partiją (Už Lenkų rinkimų akciją – BNS). Pats tikino, kad už Darbo partiją niekada nebūtų balsavęs ir neagitavęs, balsuotų už lenkų partiją.
„Atvažiavo Sologubas (kitas kaltinamasis byloje – red.), sako – yra galimybė dalyvauti rinkimuose. Smulkmenų nepamenu. Na, ką zonose žmones agituoti. Nutariau filmuoti, kad žmonės žinotų, kaip vyksta rinkimai. Pinigai buvo antraeilis dalykas. Niekas nesiūlė filmuoti – aš pats nutariau. Nusipirkau įrangą, trys šimtai litų, internetu pirkau. (..). Aš supratau, kai kvietė į susitikimus, kad nori nupirkti balsus. Aš supratau, kad eina kalba apie pinigus. Skaičiai – kokioje zonoje ir kiek žmonių gali balsuoti. Jau buvo tokių balsavimų zonose. Aš jau turėjau pažįstamų, kurie buvo patekę į tokias situacijas“, – teismui sakė ne kartą įkalinimo įstaigose už įvairius nusikaltimus buvęs V.Gaidis.
Gavo „Koščejus“, „Tolstyj“, „Dlinyj“, „Barakuda“, – vardijo pinigus gavusių draugų pravardes vyras, atsisakydamas atskleisti jų vardus ir pavardes.
Susitikimai viešosiose Vilniaus vietose – prie degalinės, kavinėse, prie Sporto rūmų – buvo slapta filmuojami automobilio signalizacijos pakabuku.
Jis tikino, kad įkalinimo įstaigose esantiems asmenims netgi nusiuntė iš viso 3 tūkst. litų, kad jie tik nebalsuotų už Darbo partiją.
„Gavo „Koščejus“, „Tolstyj“, „Dlinyj“, „Barakuda“, – vardijo pinigus gavusių draugų pravardes vyras, atsisakydamas atskleisti jų vardus ir pavardes.
V.Gaidis atmetė bylos kaltinamųjų ir advokatų priekaištus, kad jis sukčiavo imdamas pinigus ir dalindamas jos močiutėms, kad jos balsuotų už kitą politinę jėgą. Jis taip pat neigė, kad, turėdamas slaptus įrašus, norėjo imtis šantažo.
Baudžiamojoje byloje trukdymu pasinaudoti rinkimų teise kaltinami keturi asmenys: V.Gaidis, Igoris Sologubovas, Eugenijus Maciulevičius ir buvęs Darbo partijos kandidatas į Seimą Viačeslavas Ždanovičius.
V.Maciulevičius ir V.Ždanovičius savo kaltę neigia. Kaltinamieji teismą tikino, kad duos parodymus, kai bus apklausti visi bylos liudytojai. Teismas apklausė visus liudytojus, išskyrus dvi moteris. Viena jų išvykusi į užsienį.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, visi šie asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, susitarė už 30 tūkst. litų sumą papirkti 3 tūkst. asmenų, kad šie balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat reitinguotų Darbo partijos sąraše esančius penkis jos narius: Joną Pinskų, Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Vytautą Gricių ir V.Ždanovičių.
Tyrėjai nustatė, kad įtariamųjų susitikimai dėl balsų pirkimo vyko Darbo partijos būstinėje Gedimino prospekte, taip pat sostinės kavinėse. Susitikimas Darbo partijos būstinėje įvyko pernai rugsėjo 28 dieną, jame dalyvavo I.Sologubovas, V. Gaidis ir V.Maculevičius.
Pasak Generalinės prokuratūros, V. Gaidis ir I. Sologubovas iš E.Maciulevičiaus ir V.Ždanovičiaus tam reikalui gavo 5 tūkst. litų, tačiau nebaigė vykdyti nusikalstamos veikos – sutrukdė pareigūnai.
V.Gaidį į teismo salę atvedė ginkluoti policijos pareigūnai – vyras atlieka bausmę kitoje byloje, į teismo salę jis buvo atvestas su antrankiais.
Kalinių balsų pirkimo istoriją pareigūnai išnarpliojo pradėję kitą tyrimą – dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Jis pradėtas pernai spalio 11 dieną Lietuvos kriminalinės policijos biure. Siekiant nustatyti bausmę vengiančiojo atlikti buvimo vietą, atlikta krata automobilyje, per kurią paimtos dvi USB atmintinės. Jose rasti keturi filmuoti vaizdo įrašai su asmenų pokalbiais, kuriuose asmenys kalba apie balsų pirkimą laisvės atėmimo vietose.
Remiantis tuo spalio 12 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise.
V.Ždanovičius Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 118-uoju numeriu, po reitingavimo per rinkimus jis pakilo į 48 vietą. L.Davidovič ir E.Maciulevičius nebuvo kandidatai.
Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs Konstitucinis Teismas (KT) buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje konstatavo, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė. Todėl remdamasis KT nutarimu, Seimas pernai lapkričio 14 dieną priėmė sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė bei Jonas Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas partijos Seime užėmė kito „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai.
Įstatymas numato, kad asmuo už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
