Byloje nustatyta, kad nuteistajam priklausiusi narkotinė medžiaga buvo suleista kitam asmeniui jo paties prašymu. Vėliau šis žmogus apsinuodijo ir mirė.
Pirmosios instancijos teismas vyrą buvo išteisinęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo gynėjas šį sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad narkotinių medžiagų platinimu laikomas ne tik jų pardavimas ar perdavimas kitam asmeniui. Platinimu gali būti pripažįstami ir kiti veiksmai, tarp jų – atvejai, kai narkotinių medžiagų turėtojas pats jų suleidžia kitam to prašančiam žmogui.
Teismas taip pat pripažino pagrįstu nuteisimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Bylos duomenimis, vyras pats vartojo karfentanilį ir mirusiajam jo prašymu šios medžiagos suleido du kartus. Teismas vertino, kad dėl savo gyvenimiškos patirties ir paties narkotinės medžiagos vartojimo jis turėjo suprasti, jog tokie veiksmai gali kelti pavojų kito žmogaus sveikatai ar gyvybei.
Nors vyras nenumatė, kad narkotikų suleidimas baigsis mirtimi, teismas konstatavo, kad jis galėjo ir turėjo tokią riziką numatyti.
Vertindama bylą teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad tiek pats nuteistasis, tiek byloje apklaustas liudytojas buvo įspėję nukentėjusįjį, jog narkotinių medžiagų geriau nevartoti esant neblaiviam.
LAT pažymėjo, kad nuteistasis, pats vartodamas karfentanilį, turėjo suprasti, jog antras šios medžiagos suleidimas gali būti ypač pavojingas ir baigtis mirtimi.
Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rugsėjo 22 dieną priimta nutartis baudžiamojoje byloje yra galutinė ir neskundžiama.
