Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karštas ugniagesių savaitgalis: per parą užgesinti 69 gaisrai, atlikta 16 gelbėjimo operacijų

Įvykio vietoje
vilkmerge.lt nuotr. / Asociatyvinė iliustracija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žuvusiųjų nėra, tačiau per gaisrus Vilniuje ir Ukmergės rajone dūmais apsinuodijo du žmonės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriuje 15min.lt sekmadienį sužinojo, kad per praėjusią parą ugniagesiai iš viso buvo kviečiami į pagalbą net 85 kartus.

Gaisrininkų suvestinėje užfiksuoti 69 gaisrai ir 16 gelbėjimo darbų.

Šeštadienio vakarą po 18 val. ugniagesių pagalbos prireikė Ukmergės rajono Slabados gyvenvietėje. Ten nedidelis gaisras kilo nedideliame, 4x8 metrų apleistame name. Išdegus kvadratiniam metrui grindų, vienas vyriškis dėl apsinuodijimo dūmais išvežtas į ligoninę.

Tokio paties dydžio trijų butų namas šeštadienio vakarą buvo uždūmintas ir Vilniuje, Alytaus g. Iš vieno būsto taip pat dėl apsinuodijimo smalkėmis į ligoninę išvežtas žmogus.

Prieš keletą dienų PAGD atstovai kaip tik platino pranešimą visuomenei, pavadintą tiesiai šviesiai: „Nesutvarkei dūmtraukio – lauk nelaimės!“

Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo 591 gaisras (pernai – 615), juose žuvo 5 žmonės, dar 9 buvo traumuoti. Štai ir šeštadienį, spalio 18 dieną, dėl netvarkingai įrengtos ir neprižiūrimos krosnies Kaune, Ekskavatorininkų gatvėje, užsiliepsnojo daugiabutis namas. Gaisro metu nudegė stogas, vandeniu buvo sulietos visų butų gyvenamosios patalpos. Šiame gaisre žmonės nenukentėjo.

Aukų skaičių lemia ne tik neatsargus krosnių ir židinių kūrenimas, bet ir neteisingas jų įrengimas bei priežiūros stoka. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento paskelbta apklausa, kurioje gyventojų, šildančių savo būstą krosnimi, klausta, ar jie jau pasirengė šildymo sezonui. Kiek mažiau nei 50 procentų apklausoje dalyvavusių asmenų, teigė pasiruošę šildymui ir jau yra išvalę dūmtraukį. 11 procentų respondentų atsakė darysią tai, kai dar labiau atšals, tiek pat procentų gyventojų mano, jog tuo turi rūpintis atitinkamos tarnybos. Ir beveik 29 procentai apklaustųjų buvo kategoriški, sakydami, jog jiems tai nerūpi. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori priminti gyventojams svarbiausias priešgaisrinio saugumo taisykles bei patarti, kaip saugiai elgtis šildymo sezono metu.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, apšildomuose krosnimis, kyla kai jos yra perkaitinamos, kai prakurai naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Pasak kaminkrėčių, jei kyla balti dūmai, kaminas yra tvarkingas. Jei rūksta juodi, vadinasi, išsiskiria dispersinė anglis, kitaip tariant, suodžiai ir sunkiai degančio kreozoto garai. Šias iš kreozoto ir kitų degimo produktų susidarančias kamino apnašas pašalinti itin sunku. Pro suodžių priskretusius dūmtakius blogiau išeina dūmai, netenkama dalies šilumos, gali kilti gaisras.

Taip pat specialistai pataria kūrenant židinį ar krosnį, nenaudoti šlapių malkų, nes tada kur kas greičiau užsikemša dūmtraukiai. Be to, šlapios malkos labiau rūksta, išskirdamos labai lipnų, ant sienelių nusėdantį kondensatą. Kūrenantys drėgnomis malkomis, dūmtraukius turėtų apžiūrėti kas dvi savaitės, o kūrenant sausomis, juos privalu valyti prieš kiekvieną šildymo sezoną. Kaminkrečiai teigia, kad jei kaminas užsikimšęs, reikia ne tik daugiau malkų, mažesnis šildymo efektas, bet ir gali kilti gaisras. Beje, suodžių kamine ar židinyje bus mažiau, jei kartkartėmis krosnis bus kūrenama drebulinėmis malkomis.

Ypač pavojingi įrenginių sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą (pavyzdžiui, iškloti keramines plyteles).

Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Be to suodžiai dūmtraukių kanaluose gali užsidegti savaime. Jiems degant smarkiai įkaista krosnis bei dūmtraukis, todėl degūs daiktai turi būti pakankamai toli arba gerai izoliuoti nuo krosnies, židinio, viryklės, dūmtraukio ar kito šildymo įrenginio.

Kol kūrenasi krosnis, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. O iškūrenę krosnį, norėdami, kad ji per greitai neatvėstų, per anksti neužstumkite sklendės. Uždarykite ją tik įsitikinę, kad ugnis baigė degti. Nereikėtų pamiršti, kad pavojų gyvybei kelia ne tik ugnis, bet ir kūrenimo metu susidariusios smalkės.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min