Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kas dažniausiai vagiama prekybos centruose

Pardavėjai pripažįsta, kad taupantys pirkėjai daro įtaką ne tik prekių kainai, bet ir jų asortimentui.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Vagis
Šaltinis: „Savaitė“
0
A A

Sunki ekonominė padėtis, nedarbas skatina ieškotis nelegalių uždarbio būdų. Vienas iš jų – vagystės iš parduotuvių. Anksčiau buvo savinamasi maisto produktai ir pigus alkoholis, o dabar iš prekybos centrų nešama viskas: nuo apatinio trikotažo iki kompiuterių ir šaldytuvų.

Sunkmečio akibrokštai

Prekybos centrų lentynos lūžta nuo maisto produktų, gėrimų, buities prekių gausos – tik turėk pinigų. Vis dėlto šiuo metu jų turi ne visi. Žiūrėk, kokia močiutė, pasičiupusi duonos ar dešros, slepiasi matavimosi kabinoje, o besipagiriojantis vyriškis kruopų skyriuje, kur ne taip budriai stebi vaizdo kameros akis, bando numalšinti rytinį troškulį. Sunkūs laikai ir rūkaliams – cigaretės labai brangios. Vis dėlto rūkyti norisi, tad vietoj vieno pakelio cigarečių imami du: už vieną pakelį gal ir sumokama, o kitas – lieka rankovėje. Sakysite, apsukru? Greičiau – nesąžininga.

Štai todėl, nors daugelį eksperimentų išbandome savo kailiu, apsivogti ir pažiūrėti, ar tai įmanoma bei lengva, taip ir nesiryžome. Ėjome kitu keliu – kalbinome didžiųjų prekybos centrų atstovus. Žinoma, vieni kalbėjo atviriau, kiti liko santūrūs. Mes tuo nesistebime: tik pasakyk, kokiu būdu vagiama, tuojau pat atsiras norinčiųjų tai padaryti.

Vis dėlto bendrosios tendencijos visur panašios: vagiama daugiau, prekės pasirenkamos vis brangesnės, būdai, kuriais naudojasi apsukruoliai, – įvairesni. Tačiau apie viską – iš eilės.

Vagys suįžūlėjo

„Nuo praėjusių metų vasaros, kai tik prasidėjo kalbos apie galimą ekonomikos krizę, vagysčių skaičius radikaliai išaugo, – teigia UAB „Maxima LT“ spaudos atstovė Renata Saulytė. – Mūsų skaičiavimais, vagysčių padaugėjo maždaug ketvirtadaliu. Šiuo metu per savaitę mūsų tinklo parduotuvėse sulaikome apie 500 vagišių. Ir tai tikrai ne visi apsivogusieji – manoma, kad pagaunamas kas dešimtas vagis, tad realus nusikaltimų mastas yra didžiulis.“

Pasak R. Saulytės, vasarą bandymų pavogti maisto produktų, gėrimų ir buities prietaisų buvo mažiau. „Šiltuoju periodu vagys greičiausiai darbavosi kurortuose, sodų bendrijose, o štai dabar vėl sugrįžo į prekybos centrus, – aiškina pašnekovė. – Vagia viską: alkoholį, tabaką, drabužius, buitinę chemiją, net buitinę techniką. Yra tokių, kurie bando išsinešti paslėptą po drabužiais skystųjų kristalų televizorių ar prastumti pro kasas vežimėlį su šaldytuvu. Kaip pasiteisina? „Atleiskite, kalbėjau telefonu ir nepastebėjau.“

Mūsų skaičiavimais, vagysčių padaugėjo maždaug ketvirtadaliu. Šiuo metu per savaitę mūsų tinklo parduotuvėse sulaikome apie 500 vagišių. Ir tai tikrai ne visi apsivogusieji – manoma, kad pagaunamas kas dešimtas vagis, tad realus nusikaltimų mastas yra didžiulis. Teigė R.Saulytė.

Žinoma, yra ir tokių, kurie tikrai nepastebi vežimėlyje likusios nedidukės prekės, tačiau kaip gali nepastebėti šaldytuvo?

Vagiama organizuotai

Nuo 2008 metų rugpjūčio iki dabar vienos vagystės „Maximos“ parduotuvėse vertė išaugo beveik 24 proc. „Anksčiau buvo stengiamasi pavogti prekių, kainuojančių mažiau nei 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), o dabar į tai jau nebekreipiama dėmesio, – tvirtina R. Saulytė. – Akivaizdžiai padaugėjo vagysčių, kurių vertė siekia 3–4 MGL. Jų šiuo metu daugiau negu smulkių, kai pavagiamas pakelis cigarečių arba butelis degtinės.“

Be to, ir vagys šiuo metu dažniausiai kitokie. „Anksčiau iš tolo galėjai atpažinti žmogų, kuris vagia, – sako pašnekovė. – Asocialus, narkotikams ar alkoholiui užsidirbti norintis asmuo, buvęs kalinys. Šiuo metu tokių nėra daug – vogti ėmė gerai apsirengę, solidžiai atrodantys žmonės.“

Kita kategorija vagių – grupelės. „Jie dirba organizuotai, – teigia R. Saulytė. – Vienas žmogus atkreipia dėmesį, kitas – ką nors perka, o trečias – vagia.“

Pasak „Maximos“ atstovės, gerokai padaugėjo ir tokių atvejų, kai bandoma įsilaužti į parduotuves. Tai daroma ir pro duris, ir pro stogą, ir pro langą. Tiesa, apie tokius atvejus visuomenė informuojama retai. Kodėl? Kai tik pasirodo panašaus pobūdžio informacijos, po dienos ar dviejų būtinai atsiras norinčiųjų šią schemą pakartoti.

Taip pat mano ir mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Baltic“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė: „Deja, saugumas yra ta sritis, apie kurią teikiama informacija turi būti ribojama. Kas vieniems – tik informacija, kitiems – nesąžiningiems asmenims – gali būti instrukcija, kaip apeiti saugumo priemones, arba naujas būdas, kaip pasisavinti norimą prekę.“

Konfliktų nevengiama

Ekonomikos krizė daro savo – nesąžiningų žmonių nuolat daugėja. Tai verčia prekybos centrus pasirūpinti papildoma apsauga. „Itin daug investuojame į signalizaciją, vaizdo stebėjimo įrangą, naująsias technologijas, darbuotojų mokymus, – aiškina R. Saulytė. – Stengiamės ugdyti pardavėjų ir salės darbuotojų budrumą, mokome, kaip elgtis, kai pastebima vagystė.“

Tiesa, su apsivogusiaisiais „Maximos“ parduotuvėse pirmiausia bandoma kalbėtis gražiuoju: siūloma susimokėti už pavogtą prekę ir išvengti konfliktų. Deja, tai pavyksta retai. „Yra žmonių, kurie susimoka ir atsiprašo, – sako „Maximos“ atstovė. – Vis dėlto tie, kurie ateina vogti ir yra pagaunami, dažniausiai ima konfliktuoti. Tuomet kviečiame policijos pareigūnus – jie toliau aiškinasi įvykį.“

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai policiją tenka kviesti dėl apsivogusių pirkėjų agresijos. „Mūsų apsaugos darbuotojai mokomi vengti konfliktų, tačiau kartais jų neišvengiama, – tikina R. Saulytė. – Vagys puola muštis, bando bėgti, sužaloti apsaugos darbuotojus – sakykime, trenkia buteliu per galvą. Be policijos tokiu atveju neapsieinama. Taigi konfliktas rimtėja, baudžiamoji atsakomybė didėja.“

Aiškinasi pareigūnai

„Rimi Baltic“ atstovė patikino, kad policijos pareigūnai kviečiami visais atvejais, kai klientai apsivagia. „Visada informuojame policiją. Ji ir skiria baudas ar taiko kitas sankcijas, – teigia R. Stanaitytė-Česnulienė. – Nuo bandomos pavogti prekės vertės priklauso ir nuobauda. Yra tam tikra riba, kai taikoma administracinė atsakomybė, peržengus ją – gresia baudžiamoji. Visais atvejais sprendžia policija – aiškintis su vagišiais nėra mūsų darbas.“

Pašnekovė patikino, kad mažmeninės prekybos tinkle „Rimi Baltic“ itin daug dėmesio skiriama vagysčių prevencijai. „Esame tarptautinio tinklo dalis, todėl ir saugumo priemonės, ir technologijos, naudojamos mūsų prekybos centruose, yra labai modernios, be to, legalios bei saugios, kalbant apie žmonių sveikatą, – tvirtina R. Stanaitytė-Česnulienė. – Viską itin kruopščiai stebime, tobuliname ir atnaujiname.“

Kitaip nei kiti prekybos tinklai, „Rimi Baltic“ nepajuto žymaus vagysčių pagausėjimo. „Pastaruoju metu nepastebime bandymų išsinešti prekes nesusimokėjus suaktyvėjimo, – sako pašnekovė. – Sakyčiau, vagysčių atvejai net retesni, tačiau bandoma vogti brangesnes prekes. Tarkime, visai neseniai moteris su nepilnamete dukra bandė pavogti prekių už daugiau nei 1 000 litų. Laimei, nepavyko, bet tai tik patvirtina faktą, kad vagysčių vertė tampa vis didesnė.“

Parduotuvėse „Rimi“ dažniausiai bandoma pasisavinti ir nesusimokėjus išsinešti alkoholį, cigaretes bei parfumeriją – prekes, kurias vėliau lengva parduoti ir iš jų užsidirbti. Tendencija vogti brangų alkoholį pastebima ir parduotuvių tinkle „Iki“. „Tiesa, sunkmečiu vagysčių mūsų parduotuvėse nepadaugėjo, tačiau tendencija nemokamai pasiimti brangesnę prekę – pastebima, – teigia Valdas Lopeta, parduotuvių tinklo „Iki“ atstovas ryšiams su visuomene. – Pagavę vagį tuojau pat kviečiame policiją. Ji – geriausia priemonė nuo piktavalių. Kitaip vėl ir vėl bus bandoma apsivogti.“

Liberalus požiūris

Na, o kol vieni prekybos centrai griežtina stebėjimą ir kontrolę, kiti stengiasi pelnyti pirkėjų palankumą liberalumu bei novatoriškais sprendimais.

Kalbame, žinoma, apie UAB „Prisma LT“. Šio tinklo parduotuvėse vaisius ir daržoves pirkėjas pasisveria pats. Taip gali ir pigesnės prekės kodą įvesti, ir į jau pasvertų prekių maišelį papildomą vienetą įsidėti.

„Savitarna sveriant produktus veikia visuose „Prismos“ tinklo didcentriuose Suomijoje, Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje, – sako UAB „Prisma LT“ generalinė direktorė Ana Huska. – Atidarydami pirmąjį prekybos centrą Vilniuje taip pat neatsisakėme šio sprendimo, nes jis visų pirma leidžia užtikrinti greitą klientų aptarnavimą prie kasų. Be to, patys sverdami prekes pirkėjai iš karto mato ir gali kontroliuoti produktų svorį bei kainą.“

Šis sprendimas, pasak generalinės direktorės, pasiteisino tiek Estijoje, tiek Latvijoje, kur savitarna sveriant produktus taip pat buvo naujovė rinkoje. „Pirmieji mūsų klientų atsiliepimai rodo, kad šis sprendimas yra priimtinas ir Lietuvos pirkėjams, – tvirtina pašnekovė. – Tiesa, siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimų, kasininkės, jei reikia, atlieka kontrolinį svėrimą. Be to, prie svarstyklių savo pagalbą pirkėjams siūlo ir procesą prižiūri aptarnaujantis personalas, tad iš pirmo žvilgsnio niekieno nestebimas procesas iš tikrųjų yra itin griežtai kontroliuojamas.“

Nei ekonomikos sunkmetis, nei pirmieji žingsniai įsitvirtinant Lietuvos rinkoje „Prismai“ nusivylimo neatnešė. „Mūsų tinklą valdanti suomių korporacija SOK mažmeninės prekybos rinkoje dirba jau daugiau nei šimtą metų, tad per tokį ilgą laikotarpį ištobulinome tiek pačią prekybą, tiek prekybos vietų apsaugos sistemą, taikomą ir „Prismos“ didcentryje Vilniuje: čia budi apsaugininkai, yra įmontuotos vaizdo kameros, – aiškina A. Huska. – Šiuo metu esame labai patenkinti veiklos pradžia.“

Apsipirk pats

Savitarnos kasos sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Jas sėkmingai įdiegė didieji prekybos tinklai ir pamėgo pirkėjai daugelyje Šiaurės Amerikos ir Europos valstybių, taip pat Japonijoje, Australijoje.

Atsilikti nuo pasaulinių tendencijų nepanoro ir prekybos tinklas „Iki“. Savitarnos kasa „IKI bitutė“ leidžia apsipirkti savarankiškai: patiems skenuoti, sverti prekes ir susimokėti banko kortele ar grynaisiais.

Jeigu bent kartą naudojotės šia kasa, žinote, kaip tai paprasta. Tiesa, nemanykite, kad šio proceso niekas nestebi ir kad savitarnos kasos – paprastas būdas apsivogti. Pirmiausia, kiekvieną nuskaitytą prekę turite padėti ant pakavimo stalo. „Tai daroma saugumo sumetimais – visos prekės, padėtos ant pakavimo stalo, yra sveriamos, siekiant užtikrinti, kad supakuotumėte tik tas prekes, kurias nuskaitėte, – sako V. Lopeta. – Savitarnos kasoje yra informacija, kiek kiekviena prekė sveria, tad ši svorio patikra padeda užtikrinti, kad nenuskaitytos prekės nebūtų supakuotos.“

Antra, be svorio tikrinimo sistemos, „IKI bitutės“ kasas stebi aptarnaujantis darbuotojas, be to, čia naudojamos ir įprastos apsaugos sistemos.

Prie gėdos stulpo

Nors vagišių daugėja ir pavogtų prekių vertė auga, yra tokių, kurie vagia po mažiau, tačiau nuolat, ir už tai nesulaukia realios bausmės. Sakykime, daugelis ilgapirščių žino, kad pavogus prekių už mažiau nei 130 litų, už grotų greičiausiai nepaklius.

Šiuo metu galioja tokia tvarka: jei vagystės vertė – mažesnė nei 1 MGL, t. y. 130 litų, apsivogusiajam gresia bauda nuo 300 iki 700 litų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kokia bus skirta bausmė, sprendžia teismas.

Beje, administracinė atsakomybė taikoma tik tada, kai turto vertė neviršija 130 litų, o už brangesnio turto vagystę gresia baudžiamoji atsakomybė, pradedamas ikiteisminis tyrimas.

Jeigu, vogdamas prekes, į apsaugos rankas pateko nepilnametis, tada už jį baudą moka tėvai.

Na, o kol policijos pareigūnai drausmina norinčiuosius apsipirkti nemokamai, teismai juos teisia, prekybos centrai griežtina apsaugą bei tobulina stebėjimą, pasigirsta ir itin originalių kovos su vagimis būdų. Vienas iš jų – informaciniai stendai. Juose būtų iškabintos vagišių nuotraukos. Manoma, tai sudrausmintų patį pažeidėją – jis jau neateitų į tą parduotuvę antrą kartą ir įspėtų padorius pirkėjus būti atidesnius. Tik štai vargu ar tokie gėdos stulpai kada nors atsiras... Tad kol kas telieka tikėti žmonių padorumu ir apsaugininkų budrumu.

„Savaitė“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min