Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 9d. 17:57

Kaune atimtų ir grąžintų vaikų istorija: įtarimai pateikti ir tėvui, o tėvas smurtu kaltina globėjus

Atimtų vaikų mama Eglė Kručinskienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Gintaras ir Eglė Kručinskai

Didelį atgarsį visuomenėje sukėlusi istorija, kuomet iš kauniečių Kručinskų šeimos iš pradžių buvo atimti, o vėliau grąžinti du vaikai, darosi vis painesnė. Per apklausai dukrai paliudijus, kad tėvas jai yra sudavęs, o tėvui pripažinus, kad kažkada yra sudavęs dukrai per užpakalį, prokuratūra dėl to jam oficialiai pareiškė įtarimus. Tuo pat metu tėvas viešai užsiminė, kad jo dukra galėjo patirti smurtą būdama pas laikinuosius globėjus. Policija ėmėsi šių aplinkybių patikslinimo: renkama pradinė informacija, ar šis atvejis vertas bylos ir globėjams.

Skandalingai atimtų ir vėl šeimai grąžintų mažamečių tėvas Gintaras Kručinskas apie dukters galbūt patirtą smurtą viešai prasitarė prieš keletą dienų, prieš tai pats pabendravęs su savo mergaite apie laikotarpį, kuomet ji priverstinai gyveno pas globėjus.

„Tai kaip, sakau, jus ten migdydavo? Mergaitė sako „Griebdavo už pilvo ir judindavo mus“, net taip atsidusau. Sakau, kratydavo? Ar skaudėdavo? Verkdavai? „Verkdavau“, – lapkričio 7 d. „LNK Žiniose“ pasakojo G.Kručinskas.

15min sužinojo, kad į šiuos žodžius reagavo Kauno policija ir jau ėmėsi tyrimo. Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) šis preliminarus tyrimas vadinamas pranešimo duomenų patikslinimu.

„Jie tą užfiksavo ir atlieka tą patikslinimą. Jiems neatlikti čia neišeina. O mes patys tų smulkmenų dabar nesprendžiam“, – epizodo nesureikšmino Kručinskų šeimos advokatas Saulius Dambrauskas ir dar pridūrė, kad asmeniškai jis ar jo atstovaujamasis G.Kručinskas jokio skundo teisėsaugai neteikė.

Kokiu pagrindu aplinkybių patikslinimas atliekamas, 15min paaiškino Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus Vyriausioji prokurorė Daiva Brudnienė.

„Duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gali būti iš įvairių dokumentų ir šaltinių gaunami. Tai gali būti tiek pareigūno tarnybinis pranešimas, tiek kažkieno apklausos protokolas, tiek kito ikiteisminio metu gauti duomenys, reikalaujantys naujo ikiteisminio tyrimo, tiek iš viešosios erdvės“, – aiškino prokuratūros atstovė.

Kuriuo pagrindu aplinkybių patikslinimas atliekamas konkrečiai šiuo atveju, 15min pašnekovė nedetalizavo.

VTAS laukia, ką ištirs policija

Kaip žinoma, kuomet nustatoma reali grėsmė vaikų saugumui šeimoje, teismas gali nuspręsti perduoti juos laikiniems globėjams. Taip įvyko ir šiuo atveju – Kručinskų mergaitei ir berniukui buvo suteikta laikina globa. Kas konkrečiai globėjais tampa – konfidenciali informacija, nesuteikiama visų pirma tėvams, nei kitiems pašaliniams asmenims. Tačiau policija tai, žinoma, gali sužinoti.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) vedėjos pareigas laikinai einanti Andželika Vežbavičiūtė teigė, kad iš jos vadovaujamos tarnybos kol kas jokių duomenų neprašoma.

„Kaip tarnyba, mes šiame aplinkybių patikslinime nefigūruojame. Mes tik gavome iš prokuratūros informaciją, kad toks patikslinimas policijoje yra atliekamas. Teisėsauga aiškinasi, tikslinasi, o jei kažko imsis daugiau, tada matysim ir mes. Jei būtų nustatytas netinkamas globėjos veikimas, tada mes svarstytume dėl globėjos tinkamumo“, – kalbėjo A.Vežbavičiūtė.

Tuo pačiu Kauno VTAS vadovė užtikrino, kad Kručinskų vaikai buvo atiduoti jokių abejonių nekėlusiems globėjams.

„Jie yra įvertinti, mokymus praėję. Jų globos kokybė yra įvertinta, be to, globėjų prižiūrimus vaikus lanko ir socialiniai darbuotojai. Yra visa sistema, o ne taip, kad kažkoks fizinis asmuo vaikus pasiėmė ir savo nuožiūra su jais elgiasi“, – ramino laikinoji vedėja.

Ar, A.Vežbavičiūtės požiūriu, globėjams mestas šešėlis nėra bereikalingas intrigų, įtampos kurstymas ir be to jau sudėtingoje situacijoje? „Tokios įžvalgos galėtų būti. Kartais iš tiesų ne faktai, o emocijos ima viršų. Bet nenoriu apibendrinimų daryti, kol neturiu pilnos informacijos“, – neskubėjo vertinti 15min pašnekovė.

Tikslins ne ilgiau nei 10 dienų

Aplinkybių patikslinimas, atliekamas pagal Baudžiamojo proceso kodeksas BPK 168-ąją straipsnį, šiuo metu dar nėra baigtas, 15min informavo prokurorė D.Brudnienė.

Jei policija nuspręs ikiteisminį tyrimą pradėti, jį atliks būtent policijos tyrėjai, tačiau organizuos tyrimą ir bylai vadovaus prokuratūra. Jei bus priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuratūra turės patikrinti tokio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Jei policija nuspręstų bylos globėjams nekelti, sprendimą patikrintų prokuratūra.

„Dar reikia žinoti, kokį sprendimą priims policijos komisariatas, tikrindamas aplinkybes. Nes jis ir šiandien, ir ryt gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Priešingu atveju, jei sprendimas bus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, mes jį galėsime revizuoti, tikrinti, jei reikės – ir naikinti,“ – aiškino prokurorė.

BPK numato, kad tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų.

Suprasti akimirksniu

  • Istorija prasidėjo rugsėjo 29 dieną apie 13 valandą, kai kaunietė Eglė Kručinskienė buvo išėjusi su dviem mažamečiais vaikais pasivaikščioti Panemunės šile Kaune.
  • Anot motinos, dvejų metų sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio. Moteris paliko trimetę dukrą ir pasivijo berniuką. Vienas praeivis matė, kaip ji pliaukštelėjo porą kartų vaiką per kombinezoną, o netrukus sudavė ir per rankytę, kad mažylis sureaguotų.
  • Kaunietis motiną ėmė filmuotis, atvyko policija, motina uždaryta į areštinę. Pareigūnai iškėlė bylą. Vaikai mėnesiui atimti iš šeimos, po to grąžinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris 15min informavo, kad pagrindinėje byloje pareigūnai vis dar tęsia ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo) ir 140 str. 3 d. (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui) asmeniui. Kaip žinoma, BK 284-asis straipsnis šiuo atveju aktualus todėl, kad pats pirmas konfliktas, nuo kurio ir įsisiūbavo visa istorija, vyko būtent viešoje vietoje.

Kručinskų advokatas S.Dambrauskas paaiškino, kaip tyrėjų akiratyje atsidūrė ne tik motina, bet ir tėvas.

„Todėl, kad jisai papasakojo apie vaikų auklėjimą, ir paminėjo, iš kur atsiradęs tas rykštelės elementas jų šeimoje, kaip drausminanti priemonė“, – minėjo advokatas.

Vaikų tėvas neslepia, kad kažkada yra pliaukštelėjęs dukrai per užpakalį.

G.Kručinskas tiesiog papasakojo, kad kuomet vaikai susipyksta tarpusavyje, rykštele jie sudrausminami, ir tuomet vėl susitaiko. Vaikų tėvas taip pat neslėpė, kad ar prieš metus ar kažkada yra pliaukštelėjęs dukrai per užpakalį.

Advokatui padėtis atrodo tragikomiška

Baudžiamajame kodekse tokie veiksmai aptariami 140-ajame straipsnyje „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.“

Šio straipsnio 3-oje dalyje numatoma, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Advokatą glumina, kad įtarimai pareikšti dėl nusikaltimo, kurio padarymo laikas nėra žinomas ir vargu ar teoriškai jį galima nustatyti.

„Jis neprisimena, kada tai buvo, tik prisimena, kad buvo. Tai – tragikomiška situacija“, – nuostabos neslėpė S.Dambrauskas.

Teisininko žodžiais tariant, iki šiol didžiausias šioje istorijoje padarytas pažeidimas – nepagrįstas vaikų atėmimas iš tėvų, padaręs „didžiulę žalą“ tiek tėvams, tiek vaikams.

„Kol kas mes apskritai visą šią situaciją laikome nenormalia“, – pareiškė S.Dambrauskas, pridūręs turintis omenyje tokį aktyvų tarnybų ir teisėsaugos reagavimą į Kručinskų vaikų drausminimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min