Kauno apskrities policija per 2014 m. 2 mėnesius pradėjo 40 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų telefonu. Žalos dydis siekia nuo 500 litų iki 100 tūkst. litų. Dauguma nukentėjusiųjų – moterys, kurių amžius – nuo 31 iki 74 metų.
Kauno apskrities policijos pareigūnai primena, kad artėjant euro įvedimui kitų metų sausį gyventojai turėtų būti budrūs ir pasisaugoti sukčių, bandančių apgaule išvilioti pinigus, o susidūrę su jais – nedelsdami pranešti policijai. Ypač budriems reikėtų būti senyvo amžiaus žmonės, todėl pareigūnai prašo gyventojų perspėti artimuosius apie sukčiavimo grėsmes.
Dauguma nukentėjusiųjų – moterys, kurių amžius – nuo 31 iki 74 metų.
Analizuojant kitų šalių patirtis, pastebėta, kad įvedant eurą ir pereinamuoju laikotarpiu padidėja nusikaltimų, susijusių su sukčiavimais skaičius. Kol kas didelio sukčių suaktyvėjimo nėra, tačiau apie sukčiavimo atvejus pareigūnai ragina visada informuoti policiją.
Sausį Dainavos mikrorajone gyvenančiai moteriai laidiniu telefonu paskambino nežinomi asmenys, kurie prisistatė neva esantys policijos pareigūnai. Jie teigė, kad per moters banko sąskaitą yra plaunami pinigai ir išviliojo banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius, kodus bei nurodė pervesti 4 tūkst. litų į nurodytą banko sąskaitą. Tik pervedusi pinigus, moteris suprato, jog buvo apgauta. Kovą tokiu būdu iš kitos Šilainiuose gyvenančios kaunietės sukčiai išviliojo 8 tūkst. litų.
Sukčiai ateina ir į namus. Kovo 18 d. apie 11 val. į namus Kaune pas senolę, gimusią 1923 m., atėjo nepažįstama apie 30 metų amžiaus moteris, kuri pasakė, kad reikia patikrinti pinigus prieš pinigų keitimą. Iš piniginės senolė išėmė 300 litų, iš sekcijos – 2,5 tūkst. litų. Apsišaukėlė pasakė, kad pinigai blogi ir juos reikia pakeisti. Nepažįstamajai išėjus, senolė taip pat neberado asmens tapatybės kortelės, pensininko pažymėjimo.
Sukčiai prisitaiko prie įvairių situacijų, todėl sukčiavimų scenarijai gali kisti
Pasak policijos pareigūnų, sukčiai prisitaiko prie įvairių situacijų, todėl sukčiavimų scenarijai gali kisti: sukčiai gali apsimesti socialiniais darbuotojais, Valstybinės mokesčių inspekcijos, pašto darbuotojais, policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais. Atėję į namus jie sako, kad reikia registruoti gyventojų namuose turimus litus, surašyti banknotų serijos numerius, pasisavinti pinigus arba iškeisti žmonių santaupas į padirbtus eurus.
Taip pat gatvėje priėję nepažįstamieji gali siūlyti iškeisti litus į eurus geresniu kursu. Policija perspėja netikėti jais – jokių institucijų atstovai nekeis litų į eurus nei gatvėje, nei namuose.
Gyventojams būtina žinoti, kad litai į eurus bus nemokamai keičiami tik iš anksto nurodytose vietose: Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune (neribotą laiką), komercinių bankų skyriuose (pusmetį po euro įvedimo – visuose skyriuose, po to dar pusmetį – atskiruose bankų padaliniuose pagal nustatytą sąrašą) ir Lietuvos pašto skyriuose (60 kalendorinių dienų po euro įvedimo).
