Pirminiais duomenimis, galingas sprogimas nugriaudėjo apie 3.51 val. Sukilėlių prospekte. Banko „Snoras“ kioskelyje įvykęs sprogimas statinį smarkiai apgadino: išdužo langai, subyrėjo vidinės pertvaros. Nuolaužas sprogimo banga išmėtė 20 metrų atstumu.
Apžiūrėdama įvykio vietą, policija greta kioskelio aptiko nesprogusį dujų balioną.
Kas ir kodėl sprogdino banko kioskelį, kol kas nežinoma. Taip pat nežinoma, koks sprogmuo panaudotas.
Dėl įvykio Kauno policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Papildyta 8.32 val.: Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai apžiūrėdami įvykio vietą sprogmenų pėdsakų nerado. Todėl įtariama, kad banko kioskelis sprogdintas į vidų prileidus dujų.
„Keistas būdas pasiekti bankomate sudėtus pinigus, – 15min.lt žurnalistui aiškino prisistatyti nepanorę specialistai. – Sprogimo banga eina ten, kur jai lengviausia. Šiuo atveju sprogimo banga išdaužė langus, išvartė pertvaras. O bankomatas yra tiesiog tvirta dėžė. Mažai tikėtina, kad toks sprogimas ją suskaldys gabalais.“
Sprogimo banga nulupo kai kurias bankomato detales, į šoną nusviedė dureles. Visas šias dalis susirinko banko apsaugos darbuotojai.
Policijos ekspertai išsivežė tirti už kioskelio rastą dujų balioną. Greitosios medicinos pagalbos medikai patvirtino, jog per sprogimą žmonės nenukentėjo.
Papildyta 9.10 val.: Banko „Snoras“ atstovai kol kas nekomentuoja įvykio aplinkybių, taip pat informacijos, ar buvo pavogtas seifas. Pasak „Snoro“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Tomo Vaišvilos, šiuo metu banke dėl Kaune įvykdyto nusikaltimo sušauktas susirinkimas. Po jo esą ir bus galima tikėtis išsamesnių komentarų.
Tačiau banko atstovas paneigė kalbas, jog kioskelyje nakčiai paliekamos nemažos pinigų sumos. Kaip įtariama, būtent tai masino kol kas nenustatytus sprogdintojus. Pasak T.Vaišvilos, beveik visą per dieną sukauptą sumą vakare iš kioskelio išveža inkasatoriai: „Seife paliekami maži pinigai.“
T.Vaišvilos teigimu, šiemet banko „Snoras“ kioskeliai Kaune nukenčia nebe pirmą kartą. Tačiau beveik visos plėšikų atakos buvo nesėkmingos: pinigų išsinešti jiems nepavyko. Prieš metus bankas nukentėjo labiau: pernai spalio pabaigoje į dirbantį „Snoro“ kioskelį įsiveržę du kaukėti vyrai paėmė apie 40 tūkst. litų ir dingo.
Papildyta 9.47 val.: Kauno policija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog penktadienio rytą, apie 3.50 val., gautas pranešimas, kad sprogo bankui „Snoras“ priklausantis taupomasis skyrius-kioskas. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai rado išdužusius langus, subyrėjusias kiosko konstrukcijas.
Manoma, kad nusikaltėliai siekė pagrobti bankomate buvusius pinigus. Pirminiais duomenimis, sukelti sprogimui buvo panaudotos dujos. Šiuo metu tikslinama, ar pagrobta pinigų.
Gavus pranešimą buvo įvestas policijos specialiųjų operacijų planas „Skydas“, į įvykio vietą iškviesti antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojai.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Už tai baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
Tyrimą atlieka Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyrius.
Papildyta 11.05 val.: Banko „Snoras“ Viešųjų ryšių skyriaus išplatintame pranešime teigiama, jog kioskelį Kaune susprogdinę asmenys grynųjų pinigų nepagrobė.
„Buvo sugadintas banko turtas, tačiau grynieji pinigai nebuvo pavogti. Visas banko turtas yra apdraustas, todėl su šiuo įvykiu susijusių tiesioginių nuostolių bankas nepatirs. Bankas jau ėmėsi papildomų specializuotų priemonių, kad užkirstų kelią tokio pobūdžio pasikėsinimams. Tikimės, kad bus rimtai atsižvelgta į susidariusią kriminogeninę situaciją ir imtasi visų būtinų priemonių siekiant apsaugoti žmones ir turtą“, – teigė banko „Snoras“ Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas T.Vaišvila.
Papildyta 13.16 val.: Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“, apdraudusi Kaune naktį susprogdintą banko „Snoras“ kioską, įvertino, kad sukelti nuostoliai sieks apie 80 tūkst. litų nuostolių.
„Žalos dydis dar tikslinamas, tačiau preliminariais skaičiavimais sprogimas sukėlė apie 80 tūkst. litų nuostolių“, – teigia „ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona.
Pasak D. Smetonos, apskritai sprogdinimo atvejų draudimo bendrovės praktikoje pasitaiko ne itin dažnai, tačiau tokių draudiminių įvykių žalos būna nemažos.
Draudikų duomenimis, į bankų skyrius ir bankomatus kėsinamasi gan dažnai. Paprastai draudiminiai įvykiai susiję su apiplėšimais – išplėšiami bankomatai, kioskelių seifai. Ypač daug apiplėšimų buvo užregistruota praėjusiais metais. Tokių atvejų nuostoliai siekdavo iki kelių šimtų tūkstančių litų.
