Kaip rašoma Kauno apygardos teismo pranešime, kaltinamieji nuteisti už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., būdami neblaivūs, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė ir spyrė nukentėjusiajam mažiausiai šešis smūgius į galvą, mažiausiai tris smūgius į kitas kūno vietas ir, prievarta įkėlę nukentėjusįjį į automobilio bagažinę ir nusivežę į mišką, esant žemai oro temperatūrai, tyčiodamiesi nurengė viršutinius rūbus, kartu suduodami mažiausiai septynis smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir mažiausiai dvylika smūgių į kitas kūno vietas. Išrengtas ir miške paliktas nukentėjusysis nuo daugybės sužalojimų ir hipotermijos įvykio vietoje mirė.
Kaltinamieji taip pat nuteisti už tai, kad 2010 m. lapkričio 23 d., būdami neblaivūs, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė kitam nukentėjusiajam mažiausiai du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas ir, nuvežę į mišką, sudavė mažiausiai du smūgius į galvą ir kitas kūno vietas. Tokie veiksmai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kaltinamasis L.B. pripažino dalį kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad žuvusiajam miško aikštelėje sudavė smūgį į kaklą, du smūgius į veidą jį keliant į bagažinę ir 5-6 spyrius į įvairias kūno vietas iškeliant iš bagažinės. Taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju V.B. nutempė nukentėjusįjį 2-3 metrus į griovį ir paliko išrengtą bei sudavė 2-3 smūgius kitam nukentėjusiajam.
Kaltinamasis T.V. pripažino dalį kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nurodė, kad įvykio dieną prie ežero, aikštelėje, su kaltinamuoju V.B. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau prie jų prisijungė abu nukentėjusieji su kuriais kilo konfliktų.
T.V. paaiškino, kad tik vienam iš nukentėjusiųjų sudavė 2-3 smūgius, o kitam nukentėjusiajam padėjo atimti laisvę, pasiūlė jį nuvežti į mišką, nurengti ir palikti, tačiau nemušti. Jaunuolis teigė, kad įvykio metu buvo apgirtęs.
Kaltinamasis V.B., padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltu prisipažino ir nurodė, kad kaltinamasis T.V. 2010 m. lapkričio 23 d. pakvietė švęsti kariuomenės dieną ir, nusipirkę 2 butelius degtinės, nuvyko į stovėjimo aikštelę, esančią prie ežero Vilkaviškyje. Kaltinamasis paaiškino, kad vėliau atvyko du nukentėjusieji, su kuriais kartu gėrė alkoholinius gėrimus, kol vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo priekaištauti dėl tarnybos, įžeidinėti.
V.B. nurodė, kad sudavė ir spyrė į šoną vienam iš nukentėjusiųjų, teigė, kad kaltinamasis L.B. pasiūlė nukentėjusįjį kišti į bagažinę ir nuvežti į mišką, kur, išrengę ir sumušę, paguldė jį ant žabų krūvos ir paliko. Kaltinamasis V.B. prisipažino, kad įvykio metu buvo neblaivus.
Kauno apygardos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų patikimumą, pakankamumą, atsižvelgęs į visas svarbias aplinkybes, kaltinamuosius pripažino kaltais. Kaltinamiesiems L.B., T.V. ir V.B. paskirtos galutinės subendrintos 14 metų laisvės atėmimo bausmės. Jas paskirta atlikti pataisos namuose.
Teismas taip pat priteisė solidariai atlyginti 450 tūkst. litų neturtinę žalą nukentėjusiojo žmonai ir vaikams, 300 tūkst. litų neturtinę žalą nukentėjusiojo tėvams, 5 tūkst. 482 litus turtinės žalos nukentėjusiojo žmonai, taip pat atlyginti 29 tūkst. 684 litus gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei apmokėti valstybei už teisinę pagalbą – 410 litų.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
