Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kauno ugniagesys Arūnas Kilšauskas yra pagavęs ne vieną melagingą pranešėją

Arūnas Kilšauskas
Asmeninio albumo nuotr. / Arūnas Kilšauskas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pastaruoju metu miestuose labai padaugėjo melagingų pranešimų apie neva užminuotas patalpas, pastatus. Dažnai pranešimais apie nesančius gaisrus gaišinami ir ugniagesiai. Melagius išaiškinti nėra lengva. Vis dėlto Kauno apskrities priešgaisrinės valdybos pareigūnas Arūnas Kilšauskas turėjo savų metodų ir yra pričiupęs ne vieną be reikalo kvietinėjantį ugniagesius žmogų.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojas A.Kilšauskas minėjo kelis melagingai pareigūnus kviečiančiųjų tipus: tai paveikti alkoholio, sutrikusios psichikos žmonės, piktybiniai keistuoliai, taip pat norintys keršyti ar iškrėsti nevykusį pokštą kaimynui, sugėrovui.

Neapsikentė nuolatinių skambinėtojų

A.Kilšauskas telefoninius melagius prieš kelerius pradėjo aiškintis savo iniciatyva. „Matyt, padėjo ir ilgametė praktika tiriant gaisrų priežastis. Kažkaip savaime susiformavo kitų ugniagesių nuomonė, kad geriausiai randu kalbą su policininkais, sugebu įžvelgti reikšmingas detales“, – svarstė jis.

Labiausiai A.Kilšauską ieškoti melagių paakino nuolatiniai skambinėtojai. „Prieš kelerius metus ugniagesiams dažnai tekdavo tuščiai vykti vis tais pačiais adresais, tada nusprendžiau rimtai imtis šio reikalo“, – prisimena A.Kilšauskas.

Girtuoklių pramogos

2011 m. ir 2012 m. Kauno ugniagesiams periodiškai tekdavo skubėti į Chemijos gatvės 11 namą. Bendrabučio tipo daugiabutyje gyvena daug nuolat girtaujančių žmonių.

„Vis sulaukdavome skambučių, kai moteris arba vyras pradeda įtikinėti, kad antrame aukšte mato dūmus. Pradėjau aiškintis, kas tame name gyvena, bendrauti su gyventojais. Kai kuriuos skambinėtojus pažinau iš balso“, – pasakojo A.Kilšauskas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bendras pagalbos telefonas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bendras pagalbos telefonas

Pasirodo, name viena dažnai girtaujanti kompanija vis sugalvodavo pasilinksminti. Greičiausiai apgirtusiam ir užmigusiam iškviesdavo ugniagesius.

„Būdavo, kad pareigūnai randa girtą miegančią moterį, o pažadinta ji tvirtindavo, kad kažkas paėmęs jos telefoną melagingai pranešė apie gaisrą. Trys žmonės iš šios kompanijos teisme buvo nubausti didelėmis piniginėmis baudomis“, – prisimena A.Kilšauskas.

Keršijo tetai

Spalio 20 d. Kaune „Aro“ išminuotojai skubėjo tikrinti neįgalių vaikų namus Apuolės gatvėje. Teko evakuoti beveik 200 žmonių. 

Šiemet tai jau antras melagingas pranešimas apie šiuos globos namus.

Vienu metu daug pranešimų apie gaisrus iš šios įstaigos gaudavo ir ugniagesiai. „Išsiaiškinome, kad skambindavo vienas neįgalus jaunuolis. Jis taip padarydavo, kai jo neatvykdavo pasiimti teta. Vaikinukas kviesdavo ugniagesius jos adresu. Paklausinėję tetos sužinojome apie skambinėtoją“, – pasakojo A.Kilšauskas.

Vienas keistuolis nuolat kviesdavo ugniagesius į Šančius. Ir ne tik kviesdavo, bet ir padegdavo kokį nors nedidelį statinį, sandėliuką. Jis po to visada įvykio vietoje stebėdavo ugniagesių darbą. „Atkreipiau į jį dėmesį. Žmogų išdavė kalbos defektas, kuris girdėdavosi ir jo balso įraše Bendrajame pagalbos centre“, – atskleidė savo darbo metodus A.Kilšauskas.

„Žmogų išdavė kalbos defektas, kuris girdėdavosi ir jo balso įraše Bendrajame pagalbos centre“, – atskleidė savo darbo metodus A.Kilšauskas.

Iš balso buvo išaiškintas ir kitas nuolatinis kvietėjas Raudondvario plente. Pareigūnas pradėjo daug bendrauti su kvartalo, kur neva vis kildavo gaisrai žmonėmis. „Vienas užkalbintas vyrukas vos prakalbęs išsidavė“, – sakė A.Kilšauskas.

Susekti sudėtingiau

Ugniagesys pastebi, kad sustambinus bendruosius pagalbos centrus (BPC) ir įkūrus juos Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose bei Klaipėdoje, tokiems entuziastams kaip jis dirbti tapo sudėtinga.

„Juose dabar sutelkta daugiau žmonių, nes jie aptarnauja didelius šalies plotus, todėl pastebėti, kad skambina vis tas pats žmogus, jau sunkiau. Pavyzdžiui, Kaune nedidelis BPC kolektyvas greitai tarpusavyje pasikeisdavo informacija, buvo nesudėtinga perklausyti ir išanalizuoti įrašus. Dabar Kauną aptarnaujantis BPC toli, Klaipėdoje. Dėl to, melagių jau negaudau“, – aiškino A.Kilšauskas.

Kai reikia apmokėti sąskaitas – evakuacija sklandi

Ugniagesys pastebi, kad po pranešimų apie sprogmenis ar kilus tikriems gaisrams evakuojami žmonės ne visada elgiasi atsakingai. Spalį evakuojant „Akropolio“ lankytojus ugniagesiams nuostabą sukėlė visiškas žmonių nesirūpinimas ne tik savo, bet net ir vaikų gyvybėmis.

Daugelis skubėjo ne kuo greičiau pasišalinti iš galimos nelaimės zonos, bet puolė gelbėti savo automobilių, sudarė dar didesnę spūstį kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelėje.

„Galbūt tie melagingi iškvietimai jau atbukino budrumą, sudarė išankstinę nuomonę, kad nieko rimto nenutiks. Tačiau niekada nežinia, kada pranešimas bus pagrįstas“, – įsitikinęs A.Kilšauskas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno „Akropolis“
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno „Akropolis“

Jis prisimena ir kuriozines situacijas. Viename naktiniame klube kilus nedideliam gaisrui, lankytojai labai sparčiai ir uoliai evakavosi. „Ypač greiti buvo tie, kurie dar nespėjo apsimokėti sąskaitų už gėrimus“, – juokėsi A.Kilšauskas.

Kilus gaisrui vienoje iš „Girstučio“ kultūros rūmų patalpų, ugniagesiai sulaukė priešingos reakcijos. Ten vyko senjorų šokiai ir žmonės labai nenorėjo nutraukti linksmybes. „Pagyvenę žmonės guodėsi, kad jiems gaila palikti salę, nes už patekimą į šokius mokėjo pinigus“, – pasakojo A.Kilšauskas.

Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min