„Kategoriškai nesutinku“, – teismo posėdyje penktadienį pareiškė 37 metų D.Kurpavičius, kai buvo paskelbtas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Teisėjas posėdyje pasakojo, kad su mokslo draugais balandžio 13 dieną susitiko kavinėje, bendravo su draugais, tačiau įvyko nesusipratimas dėl striukės tarp draugų ir baro darbuotojų. Vėliau striukė atsirado.
„Iškviesti policijos pareigūnai nusprendė, kad mano draugas vyktų, manęs neprašė vykti į policijos komisariatą. Aš norėjau vykti kartu. Nei manęs prašė tikrintis blaivumą, nei reiškė pretenzijas. Po mėnesio surašė protokolą – buvau nustebęs ir iki šiol esu nustebęs. Aš net nebendravau su baro lankytojais. Tikrai nesikeikiau. Aš nedemonstravau darbo pažymėjimo“, – sakė D.Kurpavičius.
Vėliau jis teigė, kad dėl šio įvykio išpūstas nereikalingas burbulas, tiesiog įvykio nesusipratimas,o jis be reikalo daromas žvaigžde.
Teismas posėdyje apklausė penkis liudytojus – baro ir policijos darbuotojus. Kol kas visi liudytojai patvirtino teisėjo versiją. Jie nepateikė duomenų, kad teisėjas elgėsi netinkamai.
Kad byla būtų objektyviai išnagrinėta ir išaiškintos visos aplinkybės, teismas nusprendė į kitą posėdį, kuris vyks rugpjūčio 9 dieną, kviesti liudytoją Mindaugą Žalimą ir restorano darbuotoją Dianą Berenytę, protokolą surašusią tyrėją Dovilę Švabauskienę. M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas, prieš porą metų jis pareiškė, kad apie planuojamas žudynes Kaune jsi pranešė policijos vadovybei, tačiau ši tinkamai į tai nereagavo. M.Žalimo liudijimo pagrindu buvo iškelta byla tuometiniams kriminalinės policijos vadovams, ji tebenagrinėjama teisme.
Restorano administratorius Rolandas Naruševičius teismui pasakojo, kad atėjo aštuonių vyrų kompanija. Vėliau įvyko nesusipratimas kai žmonės, norėdami išeiti, nerado savo striukės.
„Iškvietėm apsaugą, paprašėm palaukti lauke, paskui radom. Ne, nekibo prie lankytojų. Jis buvo kartu. Negaliu pasakyti, ar lauke, kas vyko, nemačiau. Nemačiau teisėjo pažymėjimo“, – teigė liudytojas.
Tuo tarpu bylą nagrinėjanti teisėja Alberta Baltušytė perskaitė po įvykio liudytojo rašytą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad neblaivūs lankytojai pradėjo kabinėtis, elgėsi įžūliai ir nepagarbiai, grasino fiziniu smurtu, vienas iš lankytojų parodė teisėjo pažymėjimą, kad visam personalui sugadins gyvenimą. Kitas siūlė muštis, kvietė išeiti į lauką, tas asmuo išvažiavo su taksi.
„Ne, čia ne tas asmuo, čia buvo iš kampanijos Daugiau norėjo alkoholio, lyg žadėjo išeiti, tačiau vienas iš kompanijos pasigedo striukės“, – žiūrėdamas į teisėją sakė restorano administratorius.
Paklaustas, kodėl pareiškime nurodė kitas aplinkybes, nei liudydamas teisme, R.Naruševičius atsakė,kad tuo momentu buvo susijaudinęs, tuo momentu jam taip atrodė, tokį įspūdį galėjo susidaryti iš kitų incidento dalyvių pasakojimų.
Administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų teisėjų elgesio aplinkybių negalėjo patvirtinti ir liudytojais apklausti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato postinis Henrikas Skolznovas teismui nieko negalėjo nieko pasakyti apie netinakamą teisėjo elgesį. Kitas šio komisariato postinis Almantas Stamulis sakė, kad teisėjas buvo atvežtas į budėtojų dalį, laiką leido patalpoje, kur yra pareiškėjų laukiamasis.
„Aš su juo nebendravau, bet mačiau. Buvo išgėręs ir tiek. Jo draugas buvo agresyvesnis“, – sakė postinis A.Stamulis.
Patrulis Almantas Juozavitas sakė, kad teisėją rado jau išėjusį iš restorano, lauke.
Jis iš kitų restorano lankytojų girdėjo, kad teisėjas pažymėjimą numetė ant stalo, o M.Žalimas jį paėmė. Be to, teisėjas D.Kurpavičius pareiškė, kad M.Žalimas jam trenkė į veidą. Policija teisėją nuvežė į policijos komisariatą. Ten esą teisėjas apsigalvojo ir atsisakė rašyti pareiškimą dėl sumušimo.
„Nepamenu, kad konfliktuotų lauke, asmeniškai man nerodė pažymėjimo“, – teigė A.Juozavitas.
Saugos tarnybos „Grifs AG“ apsaugininkas Olegas Merinovas sakė, kad dirba greitojo reagavimo ekipaže.
„Buvau iškviestas į policiją, man rodė jo nuotrauką. Mūsų saugoma kavinė paspaudė pavojaus mygtuką, todėl atvažiavau. Barmenas sakė, kad kompanija konfliktuoja, kabinasi prie klientų. Vienas stovėjo prie durų, aš paprašiau išeiti, jis išėjo. Jie ieškojo striukės“, – teismui tepasakė apsaugininkas.
Tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja teisėjo draugo, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Audriaus Pėstininko administracinę bylą. Sprendimas joje dar nepriimtas.
Liepą prezidentė Dalia Grybauskaitė davė leidimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją D.Kurpavičių patraukti administracinėn atsakomybėn ir suvaržyti jo laisvę.
Dėl to į prezidentę kreipėsi generalinis prokuroras Darius Valys. Į jį savo ruožtu buvo kreipęsis Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Teismų įstatymas numato, kad teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimą.
Šis teisėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už nedidelį chuliganizmą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį.
Įstatymas numato, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Už šiuos veiksmus gresia bauda nuo 100 iki 300 litų arba administracinis areštas 30 parų.
Administracinės bylos duomenimis, teisėjas kartu su draugu A.Pėstininku, dirbančiu Vilniaus apygardos prokuratūroje, įtariami įsivėlę į incidentą Vilniaus senamiestyje esančiame restorane.
Prokuroras A.Pėstininkas balandžio 13 dieną viename iš Vilniaus restoranų ne darbo metu buvo pastebėtas neblaivus ir, kitų restorane buvusių asmenų teigimu, elgėsi konfliktiškai. A.Pėstininkui buvo nustatytas daugiau nei 3 promilių girtumas. Imunitetą turinčio teisėjo policiją į komisariatą nevežė ir girtumo netikrino. Prokurorams imunitetas netaikomas.
Gegužę Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui A.Pėstininkui generalinio prokuroro D.Valio įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tokią nuobaudą skirti pasiūlė Prokurorų etikos komisija, išnagrinėjusi A.Pėstininko galimai neetišką elgesį viešoje vietoje.
Prokurorų etikos komisija, įvertinusi visas įvykio aplinkybes konstatavo, kad A.Pėstininko, kaip valstybės pareigūno, elgesys to įvykio metu buvo nesuderinamas su duota priesaika saugoti gerą prokuroro vardą.
Generalinis prokuroras D.Valys dėl šio įvykio kreipėsi į Prokurorų etikos komisiją, prašydamas atlikti tyrimą ir įvertinti prokuroro elgesį.
