54 metų A.Milinis dienraščio žurnalistų paklaustas, kaip jaučiasi sužinojęs, kad buvo žudiko taikinys, sakė: „Švelniai tariant, jaučiuosi nejaukiai. Manau, kiekvienam žmogui būtų baisu sužinojus, kad planuota pasikėsinti į jo gyvybę. Tačiau gautą informaciją dar reikia atidžiai patikrinti. Teisėsaugai žinomi faktai ir aplinkybės, todėl galima viską ištirti ir pateikti atsakymus į rūpimus klausimus. Jei visa ši informacija pasitvirtintų, negalėčiau sugalvoti paaiškinimo, kodėl buvau tapęs taikiniu. Atrodo, nesulaukiau priekaištų iš savo kolegų, nebuvau susijęs su šia istorija. Tačiau dedasi keisti dalykai, keliantys pagrįstą nerimą: nužudytas mano įsūnis Vaidas, dedami gedulingi krepšeliai prie mano namų. Kai viską sudedu į krūvą, jaučiuosi labai nejaukiai. Labiausiai neramu dėl šeimos ir vaikų.“
Teisėjas sako, kad daugybę metų dirbo savo darbą, išnagrinėjo daugybę bylų, tad einant tokias pareigas visada gali tikėtis keršto ar panašių dalykų.
„Tiek aš, tiek kiti šeimos nariai prie namų matė įtartinus automobilius ir juose sėdinčius žmones. Mes tuomet šių dalykų nesureikšminome. Pareiškimą policijai parašiau tiktai prie namų radęs gedulingą vainiką ir žvakių. Visai kitomis akimis į viską pažvelgėme, kai po įsūnio nužudymo pradėjo aiškėti daugiau keistų aplinkybių“, – sakė jis.
Į klausimą, kodėl D.Kedys galėjo pasikėsinti į teisėją Joną Furmanavičių, teisėjas atsakė: „Galbūt jų keliai buvo susikirtę visai kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis? Aš ilgai apie tai svarsčiau, svarstė ir kiti teisėjai, bet nenorėčiau plačiau skleisti savo apmąstymų.“
Teisėjas „Lietuvos rytui: sakė, kad D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė, likus keliems mėnesiams iki tragiškų įvykių, pati kategoriškai tvirtino, kad prievartaujama jos brolio mergaitė, o teisėjas J.Furmanavičius yra tiesiogiai susijęs su pedofilija.
„Labai nustebau. Apie tai pasakiau pačiam J.Furmanavičiui, informavau Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą. Tiek N.Venckienei, tiek J.Furmanavičiui pasiūliau kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes tik generalinis prokuroras gali prašyti Seimo narių panaikinti teisėjo neliečiamybę. Daugiau nieko negalėjau padaryti, nes tai nebuvo mano kompetencija. Mano santykiai su N.Venckiene darbe buvo normalūs. Jokių įtarimų jai nereiškiu ir negaliu reikšti.“
