Spalio 8-ąją Aleškevičių šeimos tėvas Vytautas, savo namo kieme radęs negyvą sūnų Bronislovą, nubėgo pas kaimyną, jis iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai į areštinę uždarė ir įtarimus dėl nužudymo pareiškė velionio broliams Jonui ir Marijonui.
Namo kieme gulėjęs vyras buvo sumuštas negailestingai, ekspertai nustatė, kad jam suduoti mažiausiai 35 smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, mušamas jis buvo rankomis, kojomis ir metaliniu strypu.
Jau parkritęs ant pilvo vyras toliau buvo daužomas į nugarą, pakaušį, kiek tiksliai buvo suduota smūgių, ekspertams nustatyti nepavyko, jų tiesiog buvo per daug.
„Mano išvada – jis mirė nuo bendro kūno sumušimo, kuris komplikavosi ūminiu nukraujavimu. Po visų sužalojimų, nukentėjusysis galėjo gyventi nuo kelių iki keliolikos minučių, kadangi tai buvo masyvūs sužalojimai“, – sakė Vilniaus apygardos teisme liudijusi ekspertė.
Nors iškart po nužudymo sulaikyti du broliai, teismo salėje trečiadienį jų nebuvo. Marijonas mirė po dviejų savaičių nuo incidento, o Jonui įtarimai panaikinti. Teisėsauga išsiaiškino, kad tikrasis kaltininkas – G.Kieras. Jam pateikti kaltinimai dėl itin žiauraus nužudymo.
Atvažiavo dėl pinigų
G.Kierą pažįstamas atvežė į sodybą Bagdonių kaime pas Marijoną. Pusantrų metų amžiaus dukrą auginantis kaltinamasis tikino, kad atvažiavo pasiskolinti pinigų sauskelnėms. Čia jau anksčiau dėl tos pačios priežasties jis buvo apsilankęs keturis kartus.
Vis dėl to neaišku, kaip buvo iš tiesų, nes teisme liudijęs nužudytojo tėvas teigė, kad G.Kieras atvažiavo ne pasiskolinti, o atvirkščiai – grąžino skolą.
Iš bylos medžiagos aišku viena, kad tarp kaltinamojo ir nužudytojo kilo konfliktas. Pats G.Kieras pasakoja, kad tiesiog stovėjo tarpduryje ir netikėtai gavo smūgį į nugarą.
„Aš net nemačiau Bronislovo, stovėjau tarpduryje, jis man sudavė metaliniu strypu, iškart puolė ir viskas. Tada turbūt praradau sąmonę, atsimenu, kaip atsidūrėme lauke.
Jis bandė daužyti, parkritau, sudaviau kelis kartus, bandžiau atimti metalinį strypą. Tada trenkiau keletą kartų su tuo strypu, buvau šoko būsenos, galvojau, kad mane patį užmuš“, – sako kaltinamasis ir teigia po visko bėgęs į miškus bijodamas, kad jį gali vytis.
Muštynių faktą patvirtina ir tai, kad kaltinamajam ekspertai taip pat nustatė sužalojimus. Vis dėlto V.Aleškevičius pasakoja kiek kitokią įvykių versiją: jo sūnus įėjo į namo vidų ir liepė G.Kierui netrukdyti tėvui miegoti, vyrai apsistumdė.
Po to V.Aleškevičius liepė abiem vyrams neišvartyti viduje daiktų ir eiti santykių aiškintis į lauką, o pats tiesiog užmigo ir negyvą sūnų rado tik ryte.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Tomas Čepelionis linkęs tikėti tėvo versija. Jis priduria, kad G.Kieras neatiminėjo jokio strypo, o pats jį atsivežė.
„Kaltinamasis kiekvieną kartą akcentavo, kad buvo mušamas, atėmė strypą būdamas susijaudinęs, smūgių neskaičiavo, nieko nurodyti negali. Bėgdamas buvo labai išsigandęs, kad gali vytis, todėl išsinešė minėtą strypą.
Vis dėlto teismo nagrinėjimo metu versija, kad jis gelbėjo savo gyvybę, buvo paneigta. Užmušęs Vytauto sūnų Gytis Kieras grįžo į namą ir pareikalavo grąžinti pinigus, tarsi būtų įsižeidęs, kad įvyko konfliktas“, – sakydamas baigiamąją kalbą minėjo prokuroras.
Atsiprašo ir gailisi
T.Čepelionis norėtų, kad Lietuvoje 6 kartus anksčiau už vagystes, taip pat 1 kartą už plėšimą teistas G.Kieras kalėjime praleistų 12 metų.
2 metus už grotų kaltinamasis praleido Didžiojoje Britanijoje, kai 2012 metais jį britų teismas nuteisė už darbdavio sumušimą, nes šis neva neišmokėjo atlyginimo.
„Specialistas patvirtino, kad didžioji dauguma smūgių lokalizuojasi nugaroje. Nukentėjusysis buvo jau sumuštas ir negalėjo apsiginti, bet buvo mušamas toliau, dėl to turėjo patirti dideles kančias“, – sakė prokuroras.
Jis pripažino, kad konfliktą tikrai provokavo ir pats velionis, į tai teismas turėtų atsižvelgti kaip į lengvinančią aplinkybę, tačiau G.Kiero padėtį, anot prokuroro, sunkina tai, kad jis buvo neblaivus, klaidino teismą.
Kaltinamojo advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė nesutinka su prokuroro pozicija ir yra įsitikinusi, kad jos ginamojo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama kaip paprastas nužudymas.
„Manau, kad siūlomas prokuroro palaikomas kaltinimas nepasitvirtino, nes specialistė nurodė, kad didelė dalis sužalojimų, galėjo sukelti tik fizinį skausmą iki smūgių sudavimo į galvą, nes sudavus į galvą velionis neteko sąmonės. Vien dėl smūgių skaičiaus negalima kvalifikuoti kaip nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis“, – sakė ji.
Advokatės teigimu, teismas taip pat turėtų nustatyti ir daugiau lengvinančių aplinkybių – kaltinamasis gailisi ir prisipažino savo kaltę, jis padėjo nustatyti įvykio aplinkybes. Be to, girtumas nusikaltimo padarymo metu neturėtų būti sunkinanti aplinkybė, nes tai, anot gynėjos, neturėjo jokios įtakos, tragedija įvyko dėl paties velionio agresyvių veiksmų.
Tardamas paskutinį žodį kaltinamasis akcentavo, kad tikrai važiavo pasiskolinti pinigų ir nekonfliktavo, tik gynėsi.
„Tikrai nenorėjau, kad tai įvyktų, bet tikrai gyniausi, nes tikrai mane puolė. Kaip aš turėjau galimybę bėgti, jei man buvo daužoma per galvą, jei vienu metu net buvau netekęs sąmonės. Aš savęs neteisinu, padariau labai didelį nusikaltimą ir nieko pakeisti negaliu.
Aš labai gailiuosi, nesitikėjau, kad taip gali įvykti, bet tikrai buvau labai išsigandęs ir labai gailiuosi. Norėjau paprašyti artimųjų, kad atleistų, žmogui atėmiau gyvybę, dėl to suteikiau labai daug skausmo. Prašyčiau teismo skirti švelnesnę bausmę, turiu mažą dukrą, norėčiau matyti, kaip ji auga“, – sakė pats G.Kieras.
Teismas nuosprendį šioje byloje skelbs vasario 9 dieną.
