Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Konstitucinis Teismas turės nagrinėti ir R.Aliukonienės atleidimo aplinkybes

Sulaikyta prokurorė Rita Aliukonienė
15min ir VU teisės fakulteto nuotr. / Sulaikyta prokurorė Rita Aliukonienė
Šaltinis: BNS
0
A A

Kaltinimų korupcija sulaukusios buvusios Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Ritos Aliukonienės atleidimo iš tarnybos pagrįstumą prašoma, kad įvertintų Konstitucinis Teismas.

Bylą dėl R.Aliukonienės atleidimo nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį nusprendė sustabdyti ginčo nagrinėjimą, kol sprendimą priims Konstitucinis Teismas.

Pareiškėjo teigimu, kriminalinės žvalgybos pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą, o iš tarnybinio išvados patikrinimo matyti, kad teismui skundžiami generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymai priimti remiantis surinktais kriminalinės žvalgybos duomenimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas mano, kad šioje ir dar keliose bylose, kurias nagrinėję teisėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, situacija yra analogiška – keliamas klausimas, ar Konstitucijai neprieštarauja Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, jog surinkti ir užfiksuoti duomenys apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali būti išslaptinti ir panaudojami taikant tarnybinę atsakomybę.

R.Aliukonienė teismo prašo pakeisti atleidimo pagrindą. Ji iš pareigų atleista šiemet kovą, kai sulaukė įtarimų ir buvo nustatyti tarnybiniai pažeidimai, teisme ji siekia, kad būtų pripažinta, jog prokuratūrą paliko savo noru.

Šių metų vasario 23-iąją teisėsauga pranešė atliekanti tyrimą dėl įtariamų prekyba poveikiu, atliktos kratos Vilniaus apygardos prokuratūroje, o V.Aliukonienė – sulaikyta. Ikiteisminį tyrimą inicijavo generalinis prokuroras E.Pašilis, dėl prokurorės tą pačią dieną pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip nurodo prokuratūra, tarnybinio patikrinimo išvadose konstatuota, kad eidama Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas R.Aliukonienė tyčia, aktyviais savo veiksmais padarė keturis tarnybinius pažeidimus, iš jų trys yra vertinami kaip šiurkštūs, vienas – tęstinis.

Teikime dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nustatyti tarnybiniai pažeidimai bei pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, tiesiogiai susijusią su einamomis pareigomis, yra „nesuderinami su prokuroro statusu“, todėl R.Aliukonienei skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Vėliau R.Aliukonienė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atleidimo pagrindą – ji prašo, kad teismas įpareigotų prokuratūrą ateisti ją savo noru. Buvusi pareigūnė taip pat prašo panaikinti kaip nepagrįstus generalinio prokuroro įsakymus, kuriais jai skirta tarnybinė nuobauda.

Jos teigimu, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra neproporcingai griežta, nes jokių nusižengimų ji nepadarė. Be to, R.Aliukonienė teigė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkti duomenys negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

Eksprokurorė prašo priteisti iš Generalinės prokuratūros 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo šių metų kovo 16 dienos iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko atleidimo teisėtumą, birželį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jo klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos nuostatose nesureglamentuoti tie atvejai, kai kriminalinės žvalgybos informacija buvo gauta vykdant kito asmens nei to, kurio atžvilgiu vykdomas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kriminalinę žvalgybą“, – paskelbė teismas.

Šį kreipimąsi Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti.

R.Aliukonienės baudžiamoji byla jau yra perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Generalinė prokuratūra skelbia, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R.Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su kaltinamuoju A.C., nurodė, jog neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju ir galbūt susitarė per A.C. priimti didesnės negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį iš kito asmens neva teisėjo naudai. Šis buvo teisėjų kolegijos pirmininkas kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min