Kaip skelbia Policijos departamentas, Vilniaus apskrities policija, pirmadienį buvo gautas pranešimas apie nuo pernai rugpjūčio vykdytą sukčiavimą.
Vilniuje, Pilaitės rajone, Karaliaučiaus gatvėje, nepažįstamas asmuo, apgaule įtikino 34 metų vyrą investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu iš jo išviliojo apie 50–60 tūkst. eurų.
Policija surinko medžiagą dėl stambaus masto sukčiavimo.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) sako, kad finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų.
Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.
„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – sako LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus. Per metus LBA nariai fiksavo 3,5 tūkst. „fišingo“ atvejų – beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.
Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. iki 2 mln. eurų.
