Birželį į KT kreipęsis šiuo metu įkalinimo bausmę atliekantis verslininkas prašė ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, kad Žvalgybos įstatyme nenustatyti maksimalūs terminai, kiek laiko teisėsauga gali taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo bei fiksavimo priemones.
Anot skundo, tai sukuria galimybę iš esmės neribotą laiką rinkti duomenis apie asmens privatų gyvenimą. R. Kurlianskis yra viešai teigęs, kad jo atveju teisėsauga stebėjo susirašinėjimą, klausė pokalbių daugiau nei dešimtmetį.
Taip pat skųsta, kad nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai bei detali jos tvarkymo, panaudojimo, teikimo kitiems subjektams tvarka, neįtvirtintos informacijos sunaikinimo sąlygos.
Pareiškėjas prašė KT įvertinti ir tai, kad įstatyme nenustatyta teisė kreiptis į teismą dėl sekimo priemonių taikymo.
Skundo autoriaus teigimu, įstatymas taip pat aiškiai nenustato, kokiems konkretiems faktiniams pagrindams esant informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama panaudojant slaptas priemones.
„MG grupės“ politinės korupcijos byloje R. Kurlianskis pripažintas papirkęs politikus, o šie už atlygį veikę taip, kaip prašė verslininkas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 metų spalį už tai neskundžiamu nuosprendžiu skyrė verslininkui pusšeštų metų laisvės atėmimo ir beveik 17 tūkst. eurų baudą.
Drauge nuteisti buvęs ministras, Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, buvę parlamentarai Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius. Kaltais pripažinti ir trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija bei „MG grupė“.
