Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėjos Vidos Šmigelskienės, sukrečiančius įvykius išgyvenę žmonės ir psichologai liudija, kad įvykus nelaimei, dažnai apima didelis stresas, o laikas kelioms sekundėms tarsi sustoja. Ir tada iš atminties, matytų vaizdų ir nugirstų pokalbių, priimamas teisingas sprendimas. Tai neretai padeda išgelbėti žmonių gyvybes.
Todėl laidos „Ugniagesiai gelbėtojai“ kūrybinė grupė įsitikinusi, kad jų parengti reportažai bus naudingi žiūrovams, nes nelaimė gali nutikti kiekvienam. Ir neretai tada, kai visai to nesitikime ir esame nepasiruošę... Juolab kad vien šiais metais Lietuvoje ugnyje jau žuvo 48 žmonės, o individualiuosiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose kilo beveik 650 gaisrų.
Pirmojoje „Ugniagesiai gelbėtojai“ laidoje bus parodyta šių metų sausio 14 d. Šnipiškėse, Vilniuje, tris šeimas be namų palikusio gaisro istorija. Tarp nukentėjusiųjų buvo ir Lietuvos romų ansamblio solistės Rožės šeima. Apie šį gaisrą pasakos patyręs Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Nenartavičius.
Taip pat bus pademonstruoti keli eksperimentai, kaip laiku išeiti iš uždūmintos patalpos. O antrojoje laidos dalyje žiūrovai susipažins su drąsiu Molėtų rajono ūkininku Arvydu Čereška, iš savo tvenkinio ištraukusiu ne riebų karpį, bet gretimo kaimo gyventoją, kuris buvo automobiliu paniręs po vandeniu.
Laidoje nebus mėgaujamasi žmonių nelaimėmis ir ašaromis. Joje bus analizuojamos skaudžių įvykių priežastys, pateikiant žiūrovams naudingų patarimų, kaip elgtis, kad tai nepasikartotų, o blogiausiu atveju – ką daryti, jei nelaimė įvyktų. Pavyzdžiui, ką daryti, jei važiuojant užsidegtų automobilis, jei tektų atsidurti degančiame daugiabutyje, kaip reikėtų sureguliuoti mašinos sėdynę, kad avarijoje netektų patirti sunkios kaklo traumos.
