2013-09-05 16:45

Laisvės atėmimo vietose plinta telefoninis sukčiavimas

Bausmių vykdymo įstaigose visais laikais egzistavo draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems problema. Atsiradus elektroninio ryšio priemonėms, ši problema įgauna naują atspalvį – plinta telefoninis sukčiavimas.
Pareigūnų radiniai
Pareigūnų radiniai / Kalėjimų departamento nuotr.

Per 2013 m. pirmąjį pusmetį pataisos įstaigose perimti ir paimti iš nuteistųjų 5 tūkst. 228 mobilūs telefonai, 4 tūkst. 261 SIM kortelė, 390 modemų. Per 2012 m. iš viso buvo paimti 7 tūkst. 884 mobilūs telefonai, beveik 5 tūkst. SIM kortelių. Vien per šių metų pirmą pusmetį paimtų telefonų ir SIM kortelių skaičius beveik pasiekė praėjusių metų skaičių.

Bausmių vykdymo įstaigose nuolat vykdomos specialios prevencinės, organizacinės ir techninės priemonės siekiant užkirsti kelią draudžiamų daiktų, ypač mobiliųjų telefonų, pateikimui į įkalinimo įstaigas. Per 2012 m. laisvės atėmimo įstaigose buvo atlikta virš 56 tūkst. kratų, kurių metu išimti įvairūs draudžiami daiktai. 2008 – 2012 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo paimta virš 27 tūkst. mobiliųjų telefonų.

Apie 80 proc. mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, modemų į laisvės atėmimo vietų įstaigas patenka nuotoliniu būdu t.y. įšovimų ar permetimų būdu, likusieji – bandant perduoti nuteistiesiems pasimatymų, lankymų ir kitais atvejais. Įšovimams naudojamos savadarbės suslėgto oro patrankos, kurių „šūvio“ nuotolis 300 m. – 350 m. Dažniausiai šaunama iš pravažiuojančios pro šalį mašinos arba teritorijos, esančios greta įkalinimo įstaigos. Kadangi šūvio nuotolis gana didelis, o laikas labai trumpas (1 – 3 sek.) tokį šūvį atliekančiam asmeniui net nereikia išlipti iš mašinos.

Kalėjimų departamentas praneša, kad įkalinimo įstaigų teritorijose, bandant perimti iš nuteistųjų įšautus paketus su mobiliaisiais telefonais ir kitais draudžiamais daiktais, nukentėjo ne vienas pataisos įstaigų pareigūnas. Dėl pasipriešinimo pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, per 2013 m. pirmą pusmetį pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.

Pataisos įstaigų darbuotojų didelę veiklos dalį užima uždraustų nuteistiesiems (suimtiesiems) turėti daiktų patekimo į įstaigas užkardymas, šių daiktų suradimas ir paėmimas. Tačiau tik kompleksinis šios problemos sprendimas bendradarbiaujant su teisėtvarkos institucijomis, ryšio operatoriais, bankais, seniūnijomis, bažnyčia, visuomene gali padėti apsaugoti žmones nuo telefoninių sukčių.

Kalėjimų departamentas primena, kad sulaukus neaiškaus skambučio negalima pasimesti, nereikia vykdyti skambintojo prašymų, nurodymų, reikalavimų. Negalima pateikti elektroninės bankininkystės duomenų (PIN ar prisijungimo kodų).

Gyventojai neturėtų perduoti grynųjų pinigų nepažįstamam asmeniui ar pervesti pinigų į skambintojo nurodytas banko sąskaitas. Nereikia vykdyti nurodymo ar prašymo nupirkti  išankstinio apmokėjimo kortelių ir padiktuoti jų kodus.

Reikia paskambinti giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinti, ar tikrai jam reikalinga pagalba.

Sulaukus neaiškaus skambučio, reikia papasakoti apie skambutį kaimynui, draugui, kitam patikimam žmogui, kuris padės situaciją įvertinti adekvačiai.

Apie įtartiną skambutį reikia pranešti policijai bendruoju pagalbos numeriu 112, įspėti vyresnio amžiaus artimąjį apie galimus sukčių skambučius, patarti artimajam kaip reikėtų elgtis, jei būtų sulaukta įtartinų skambučių ar laiškų, ir kodėl negalima dalintis su skambinančiais ar rašančiais nepažįstamaisiais jokia asmenine informacija.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą