Bylos duomenimis, vyras kartu su kitais bendrininkais organizavo ir koordinavo du kontrabandinių cigarečių gabenimus per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Šių rūkalų bendra muitinė vertė siekė beveik 3 mln. eurų. Be to, jis organizavo akcizais apmokestinamų prekių, kurių muitinė vertė sudarė apie 386 tūkst. eurų, gabenimą Lietuvos teritorijoje.
Nustatyta ir tai, kad už pagalbą įgyvendinant vieną iš nusikalstamų veikų vyras Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresniajam inspektoriui davė 12,5 tūkst. eurų kyšį, o dėl kitos veikos buvo susitaręs kyšį duoti.
Kasaciniuose skunduose nuteistasis ir jo gynėjas kėlė klausimus dėl daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) kamerų užfiksuotų transporto priemonių duomenų panaudojimo byloje, organizatoriaus statuso taikymo bei konfiskuotino turto vertės nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad DPKS kamerų užfiksuoti transporto priemonių valstybiniai numeriai ir jų judėjimo duomenys gali būti naudojami kaip įrodymai, jei jie renkami nusikalstamų veikų tyrimo tikslais laikantis specialaus teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje Muitinės kriminalinė tarnyba tokius duomenis rinko teisėtai, todėl jie atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus.
Teismas taip pat išaiškino, kad asmuo gali būti pripažintas nusikalstamos veikos organizatoriumi ne tik tada, kai vadovauja organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui, bet ir tuomet, kai parengia nusikalstamą veiką arba koordinuoja jos vykdymą.
Dar vienas kasatorių argumentas buvo susijęs su konfiskuotino turto verte. Tačiau Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio turto vertė turi būti nustatoma pagal jo vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne turto konfiskavimo dieną.
Priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.