Sekite 15min Google
Pėsčiomis, autobusu, traukiniu, automobiliu – keturi Maroko piliečiai į Lietuvą iš Latvijos bandė patekti įvairiais būdais. Šįkart kelionei jie pasirinko automobilį, tačiau planus sujaukė prie sienos sustabdę pasieniečiai. Paaiškėjo, kad šie užsieniečiai į Lietuvą iš kaimyninės šalies veržėsi jau ne pirmą kartą, o vienas iš jų – net trečią, pasakoja VSAT.
Trečiadienio vakarą VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Palangos pasienio užkardos pareigūnai, vykdydami vidaus sienos kontrolę ir migracijos procesų priežiūrą prie sienos su Latvija, sustabdė patikrinti iš kaimyninės šalies atvykstantį automobilį „Ford C-Max“.
Automobilį su latviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 59-erių Latvijos pilietis. VSAT pareigūnų dėmesį patraukė keturi „Fordo“ keleiviai, 21-erių, du 24-erių ir 27-erių Maroko piliečiai. Pasieniečiams jie pateikė Latvijos užsieniečių registracijos centro (LVA) išduotus pažymėjimus, o kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje, neturėjo.
VSAT pareigūnams patikrinus informaciją paaiškėjo, kad šie keturi marokiečiai ir anksčiau yra neteisėtai lankęsi.
Visi keturi šį maršrutą jau buvo išbandę anksčiau – dėl neteisėto sienos kirtimo afrikiečiai buvo sulaikyti ir vėliau perduoti Latvijos pareigūnams. Tačiau bandymų patekti į Lietuvą tai nesustabdė – vienas iš jų sulaikomas jau trečią kartą.
Kelionei į Vakarus jie yra rinkęsi skirtingus būdus: sieną kirto pėsčiomis, vyko autobusais, traukiniais ir automobiliais. Šįkart pasirinktas automobilis, tačiau kelionė baigėsi vos pasiekus Lietuvą.
Pasieniečiai sulaikė Maroko piliečius ir po apklausos perdavė VSAT Užsieniečių registracijos centrui Pabradėje.
Automobilį vairavęs 59-erių Latvijos pilietis taip pat buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Po nakties areštinėje vyras apklaustas ir paleistas kitą dieną. Jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną Valstybės sienos apsaugos tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų
Išsiaiškinę įvykio aplinkybes ir atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai įprastai pagal Readmisijos sutartį grąžina kolegoms latviams.
