Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kapų plėšikai Lietuvoje grobsto archeologinius kapus, o nusikaltėliai net neieškomi

Žudynių vietoje atkasti Antrojo pasaulinio karo palaikai 15min tema
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Kapas
Šaltinis: 15min
12
A A

Lietuvoje organizuotos tarptautinės grupuotės kasmet plėšia senąsias kapavietes, piliakalnius, pilkapius ir kitus mūsų istorijai svarbius archeologinius objektus. Vienas paskutiniųjų atvejų – plėšikų beveik sunaikintas ir apiplėštas Abejučių pilkapis. Nuo pirmojo pranešimo apie nusikaltimą praėjo daugiau kaip 9 mėnesiai, tačiau iki šiol net nepradėta ieškoti nusikaltėlių.

Nusikaltėliai iškasa kapus ir piliakalnius

Archeologinių vertybių vagys, arba dar kitaip vadinami juodieji archeologai, neplėšia muziejų ar butų. Jie savo grobį iškasa tiesiai iš senųjų kapų, piliakalnių ar kitų archeologijai ir istorijai svarbių vietų.

Nusikaltėliai pasiima tik jiems reikalingus senuosius dirbinius – papuošalus, ginklų dalis ar kitus metalinius dirbinius.

Įprastai jie naudojasi metalo detektoriais ir kastuvais. Kasa tiesiai metalinio dirbinio link. Apiplėštas kapas su įkapėmis yra tik dalis daromos žalos. Po jų apsilankymo yra sunaikinamas kultūrinis sluoksnis ir tikrieji archeologai nebetenka galimybės sužinoti apie to laikmečio tradicijas ir papročius, kuriuos nustato milimetras po milimetro tirdami tokias vietas.

Tai labai panašu į retos rūšies raganosio nužudymą vardan jo rago. Nusikaltėliai pasiima tik mažą gyvūno dalį, tačiau dėl to žūsta pats gyvūnas ir kartais negrįžtamai gali išnykti net visa rūšis.

Vidmanto Balkūno / 15min asociatyvi nuotr./Archeologinių vertybių paieška metalo detektoriais
Vidmanto Balkūno / 15min asociatyvi nuotr./Archeologinių vertybių paieška metalo detektoriais

Lietuvoje netrukdomos veikia tarptautinio masto nusikaltėlių grupuotės

Archeologinių vertybių vagysčių iš saugomų kultūros paveldo objektų tema besidomintys ekspertai mano, kad Lietuvoje veikia mažiausiai keletas tarptautinio lygio archeologinių dirbinių plėšikų grupuočių.

Jų nariai paprastai yra pasiskirstę vaidmenimis – vieni ieško klientų, formuoja užsakymus, kiti – metalo detektoriais kasa konkrečius pilkapius, piliakalnius ar kitas vietas, o radinius perduoda užsakovams. Šie savo ruožtu – pirkėjams iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Dažniausiai šių grupuočių nariai puikiai išmano archeologiją, istoriją ir šią veiklą reguliuojančius įstatymus. Pasitaiko atvejų, kai archeologinių dirbinių vagys nelegalius kasinėjimus atlieka visiškai nesislėpdami, o besidomintiems prisistato tikrų archeologų pavardėmis ir netgi pateikia suklastotus leidimus.

Tokiu būdu pavogtos archeologinės vertybės ir paveldas dažniausiai pardavinėjami uždaruose forumuose, socialinių tinklų grupėse bei internetiniuose aukcionuose.

Tikslingai veikiančios grupuotės tokio šešėlinio verslo pelnas gali siekti šimtus tūkstančių eurų.

Per ketvirtį amžiaus sulaikyta tik viena grupuotė

Iki šiol Lietuvoje yra nubausti tik keli smulkūs metalo detektoriais apsirūpinę archeologinių dirbinių ieškotojai ir viena didesnė grupuotė.

2009 m. pradėto tyrimo metu Lietuvos kriminalinės policijos biuras išsiaiškino, kad dabar jau nuteisti vyrai, dirbdami savo juodus darbelius įvairių sudėčių grupėmis ir pasinaudodami metalo ieškikliais, nelegaliai kasinėjo visoje Lietuvos teritorijoje ir pardavinėjo istorinę bei kultūrinę reikšmę turinčias vertybes Lietuvoje bei už jos ribų.

Vagys ieškojo lobių, senovinių monetų, papuošalų ir kitų vertingų daiktų. Tiriant šią ir kitas baudžiamąsias bylas nustatyta, kad iškastomis ir pasisavintomis archeologinėmis vertybėmis dažniausiai buvo prekiaujama internete.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Policija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Policija

Tuomet Lietuvos Kriminalinės policijos biuras žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė, kad jų dėka buvo užkirstas kelias sunkiai įrodomai, bet reikšmingai Lietuvos valstybei ir visam Baltijos regionui, nusikalstamai veiklai. Pasak pareigūnų, įdėjus daug pastangų ir geranoriškai bendradarbiaujant su kolegomis iš Latvijos bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, padedant Jungtinių Amerikos Valstijų institucijoms, procesas buvo sėkmingai baigtas.

Tačiau kaip ir su narkotikų prekyba, išardžius vieną grupuotę netrukus jos vietą užėmė kitos. Daugiau visuomenei nebuvo pranešta nė apie vieną didesnį archeologinių radinių vagysčių organizatoriaus sulaikymą.

Naujos grupuotės tęsia savo veikla tyliai ir nepastebimai.

Kultūros paveldo departamentas nei žino, nei domisi, kiek yra išplėšiama saugomų kapų

Kratų metu pas šią grupuotę aptikti archeologiniai radiniai ir kultūros vertybės ekspertų buvo įvertintos maždaug 150 tūkst. eurų suma.

Tačiau tokie skaičiai ir archeologinių plėšikų daroma žala, atrodytų, nejaudina už kultūros vertybių apsaugą ir priežiūrą atsakingos institucijos – Kultūros paveldo departamento. Valdininkai 15min nesugebėjo pateikti informacijos, kiek per metus Lietuvoje tokiu būdu iškasama pilkapių, suniokojama piliakalnių ar kitų institucijos saugomų ir prižiūrimų objektų.

Muitinės departamento nuotr./Sulaikytos archeologinės vertybės
Muitinės departamento nuotr./Sulaikytos archeologinės vertybės

Kultūros paveldo departamentas atsiųstame laiške teigia, kad tiesiog nerenka tokios statistikos, kiek ir kokių jų prižiūrimų valstybės saugomų objektų yra apiplėšiama. Atsakyme portalui rašoma:

„Departamentas atskiros statistikos dėl „juodųjų archeologų“ nefiksuoja, tačiau gauname periodinių pranešimų apie „juodųjų archeologų“ veiklą. Bendroje administracinės teisės pažeidimų kultūros vertybių srityje šie pažeidimai nesudaro žymios dalies. Nepaisant to, Departamentas suprasdamas „juodųjų archeologų“ daroma milžinišką žalą kultūros paveldo vertybėms ir siekdamas užkirsti kelią nelegaliems kasinėjimams archeologinio paveldo objektuose, bendradarbiauja su teritorinėmis policijos įstaigomis, vykdomi prevenciniai asmenų, galimai susijusių su nelegaliais kasinėjimais, patikrinimai“.

Neoficialiomis žiniomis, prieš keletą metų neapsikentusios neveiklumo šioje srityje, kelios teisėsaugos institucijos net svarstė galimybę įkurti atskirą grupę, skirtą kovoti su tokia nusikalstama veikla. Deja, planai taip ir nebuvo įgyvendinti.

Kasmet apiplėšiami mažiausiai keli archeologiniai objektai

Manoma, kad per metus apiplėšiama mažiausiai iki dešimties valstybės saugomų kultūros paveldo vertybių objektų. Tačiau tik apie mažą dalį šių vagysčių sužino visuomenė.

Ši informacija į žiniasklaidą patenka tik per atsitiktinumą arba pilietiškų žmonių dėka. Apie ją nėra platinami pranešimai žiniasklaidai, jos nerasite ir tarp institucijos naujienų srauto.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Archeologinių vertybių plėšikų iškasinėtas Abejučių pilkapis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Archeologinių vertybių plėšikų iškasinėtas Abejučių pilkapis

Štai, vien praėjusiais metais išplėšta mažiausiai dvi laidojimo vietos ir neabejojama, kad pavogtos įkapės.

Viena šių vietų – Poškaičių kapinynas Raseinių rajone. Čia archeologinių dirbinių vagys darbuodamiesi metalo ieškikliais ir kastuvais rausė Žalgirio mūšio ir vėlesniu laikotarpiu palaidotų lietuvių kapus ir rinko šalia mirusiųjų sudėtus dirbinius.

Kiek ir kokių dirbinių buvo pavogta tokiu brutualiu būdu – nėra žinoma. Nenustatyti ir kapus apiplėšę nusikaltėliai. Nors iš viešai prieinamų nuotraukų matyti, kad apie kasimo faktą buvo sužinoti labai greitai. Paties Kultūros paveldo departamento darytose nuotraukose matyti, kad smėlis yra šviežiai iškastas – neužkritęs spygliais ar lapais.

Dar vienas praėjusiais metais išplėštas kapas yra Švenčonių rajone, o jame palaidotas žmogus galėjo gyventi dar iki Mindaugui įkuriant Lietuvą.

Apie išplėštą kapą valdininkai policijai pranešė po dviejų mėnesių

Kultūros paveldo departamentas apie suniokotą Abejučių pilkapį pranešimą gautą savo pačių įsteigta „karštąją linija“ gavo praėjusių metų spalio mėnesio 31 dieną.

Pilietiškai nusiteikęs žmogus informavo, kad orientacinių varžybų metu pastebėjo pilkapyje iškastą duobę. Tačiau šis pilietis turėtų labai nustebti sužinojęs, koks buvo tolimesnis jo svarbios informacijos likimas.

Kultūros paveldo departamentas apie saugomo kapo plėšimą policiją informavo jau šių metų sausio 4 d. išsiųsdamas oficialų raštą Švenčionių policijos komisariatui.

Tad nuo sužinojimo apie galimą archeologinių dirbinių vagystę ir kapo iškasimą už šio Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto priežiūrą atsakinga institucija policijos pareigūnams pranešė praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams.

Motyvų, kodėl tiek laiko delsė, kai nusikaltimui tirti, pasak patyrusių pareigūnų, svarbi net ne kiekviena diena, o valanda, Kultūros paveldo departamentas nepateikė.

Valdininkai galvojo 5 mėnesius, kol sukūrė komisiją, kad nustatytų žalą

Policijai atsiųstame rašte pranešama, kad jiems yra žinoma apie Abejučių pilkapio suniokojimą – jame iškasta maždaug 1x2 metro dydžio duobė.

Pareigūnai nuvykę į įvykio vietą apžiūrėjo jau apsnigtus pilkapius ir išties aptiko duobę. Ją nufotografavo. Tačiau neturėdami archeologinėms ir kultūros paveldo vertybėms įvertinti reikiamų žinių pasikliovė tai daryti turinčia institucija.

Alvydo Januševičiaus asociatyvinė nuotr./Griaučiai
Alvydo Januševičiaus asociatyvinė nuotr./Griaučiai

Kultūros paveldo departamentas pažadėjo sudaryti komisiją ir nustatyti padarytą žalą ir priklausomai nuo jos išvadų turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal vieną ar kitą baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pareigūnai žinių iš departamento laukė keletą mėnesių. Neiškentę balandžio 10 dieną paklausė, kokia yra situacija. Jiems buvo atsakyta, kad kovo 30 dienos įsakymu yra pavesta įkurti šią komisiją, o visa informacija bus pateikta vėliausiai iki liepos 15 d.

Per 9 mėn. nusikaltimas net nepradėtas tirti, per tą laiką kapas buvo toliau plėšiamas

Švenčionių policijos komisariatas Kultūros paveldo departamento sudarytos komisijos išvadų negavo net ir praėjus dviem savaitėms po pasibaigusio maksimalaus termino. Tad ikiteisminis tyrimas iki šiol net nepradėtas.

Liepos 31 d. 15min fotožurnalistui aplankius minėtus pilkapius paaiškėjo, kad pilkapis nusikaltėlių buvo kasamas ir po pirmojo pranešimo praėjusių metų spalio 31 d.

Policijai pateiktame pranešime sausio mėnesį valdininkai teigė, kad iškasta viena, maždaug 1 x 2 metro duobė. Šiuo metu pilkapyje matoma lanku iškasta maždaug metro gylio ir 20 metrų ilgio tranšėja.

AFP/„Scanpix“ asociatyvinė nuotr./ Kapas
AFP/„Scanpix“ asociatyvinė nuotr./ Kapas

Labiausiai tikėtina versija, kad per tuos 9 mėnesius, kol atsakingi Kultūros paveldo departamento valdininkai kūrė neveikiančią komisiją, senovės pilkapį toliau plėšė juodieji archeologai.

15min kalbinti pareigūnai, nenorėję viešinti savo pavardžių, teigė, kad šiuo atveju labiau pasistengti galėjo ir pati policija. Jie galėjo nedelsdami pradėti tyrimą dėl lengvesnio nusikaltimo, kad ir kapavietės išniekinimo, ir tuoj pat pradėti ieškoti nusikaltėlių. Vėliau, gavę papildomos informacijos, išplėsti savo veiklą ir bandyti įrodyti, kad kasėjai kasė ieškodami kultūros vertybių, o ne vedami chuliganiškų paskatų.

Deja, net ir praėjus 9 mėnesiams jokie tyrimo veiksmai ir kapų plėšikų paieškos dėl šio pilkapio išniekinimo ir archeologinių vertybių vagystės taip ir nėra pradėtos.

Nėra principingo atsakingų institucijų požiūrio

15min kalbinti archeologai ir teisėsaugos pareigūnai beveik vienbalsiai teigė, kad surasti kapų plėšikus ir metalo detektoriais archeologinių vertybių ieškančius nusikaltėlius bei išsiaiškinti jų grupuotes pareigūnams nėra neįveikiama užduotis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė

Tą puikiai parodė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai prieš keletą metų už grotų pasiuntę archeologinius dirbinius iš senųjų lietuvių kapų vogusius asmenis.

Teoriškai naudojant šiuolaikines kriminalinės žvalgybos priemones galima būtų nustatyti netgi Poškaičių bei Abejučių kapų, kurie išplėšti praėjusiais metais, vagis.

Tačiau tam reikia didelio noro ir gero bendradarbiavimo tarp įvairių žinybų bei institucijų. Pasak teisėsaugos pareigūnų tokias bylas iškart reiktų perduoti tirti ir kuruoti bent jau organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybai, o ne palikti buitinius konfliktus ir smulkias vagystes nagrinėjantiems vietiniams komisariatams.

Pasak kultūros paveldo ekspertų, neišvengiamai kardinaliai turi keistis ir Kultūros paveldo departamento požiūris į šią problemą. Ši institucija turėtų bent keletą kartų per metus tikrinti potencialių plėšimams objektų būklę, rinkti informaciją viešojoje erdvėje apie archeologinių ir kitų istorinių vertybių prekybą ir vagystes iš jų saugomų objektų, bei skatinti teisėsaugą imtis tyrimų aukščiausiu lygiu. O tokios kone nusikalstamo aplaidumo klaidos, kai per 9 mėnesius net nepradedami ieškoti kapus išplėšusių nusikaltėlių, turi likti tik šios įstaigos juoda praeities istorijos dėme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min