Šeštadienį per gaisrus Lietuvoje išdegė 17 hektarų pernykštės žolės, o penktadienį – apie 18 hektarų.
„Jau nėra sniego, ir žmonės pradėjo degtinti žolę. Jų negąsdina nei baudos, nei grėsmė jų gyvybei. Dažniausiai žolės deginama Vilniaus apskrityje“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Laura Valauskienė.
Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1 000 litų, o pareigūnai – nuo 400 iki 1 200 litų bauda.
Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą. Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Pernai ugniagesiai iš viso užgesino 4 tūkst. 350 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginusių daugiau nei 4 tūkstančius hektarų.
„Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Siekiant užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas, kurių metu techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės ir kita informacija. Ji bus kaupiama ir saugoma, o esant būtinybei pateikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant paramos išmokos klausimus.
