Balandžio 8 d. įvykusiame posėdyje dalyvavo psichologė bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė – apklausti du nepilnamečiai liudytojai. Jų apklausos vyko ne toje pačioje salėje. Posėdžio dalyviai visa tai galėjo stebėti nuotoliniu būdu – televizorių ekranuose buvo transliuojamas vaizdas iš apklausos kambario. Klausimus nepilnamečiams liudytojams teisėja uždavė ne tiesiogiai, o per psichologę, kuri tuos klausimus girdėjo ausinės pagalba.
Pirmasis turėjo būti apklaustas kaltinamojo jaunesnysis brolis. Vaikinui šiuo metu – 16 metų. Jis taip pat dalyvavo pernai metų rugpjūtį įvykusiame incidente.
„Nesutinku duoti parodymų“, – psichologei patikino vaikinas.
Teisėja pasiteiravo, ar sutiktų šis atsakyti į papildomus klausimus, kylančius perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau ir į tai vaikinas atsakė neigiamai.
„Kokia nesąmonė. Žudikai“, – išgirdusi tai, savoje vietoje netvėrė nužudyto 17-mečio sesuo.
Nužudyto vaikino močiutė tuo metu liejo ašaras.
Išgirdo pasiūlymą: „Grįžtam ir ...“
Antrasis parodymus nuotoliniu būdu davė 17-metis kaltinamojo draugas Kristupas (vardas pakeistas). Jis papasakojo, kas dėjosi tą lemtingąją 2018 m. rugpjūčio 11 d. pavakarę.
Buvome anksčiau draugais, dabar jau niekas esam, – paklaustas, kas jį sieja su kaltinamuoju I.Mauza, atsakė Kristupas.
„Buvome anksčiau draugais, dabar jau niekas esam“, – paklaustas, kas jį sieja su kaltinamuoju I.Mauza, atsakė Kristupas.
Jis papasakojo, kad tą dieną jie aštuoniese slėpėsi nuo lietaus vaikų darželio teritorijoje. Alkoholio nevartojo, tik rūkė cigaretes. Paklaustas, ar galėjo rūkyti ir „žolę“, vaikinas atsakė: „Nežinau“. Tuomet paauglių kompanija, iš kurių vyriausias buvo ką tik pilnametystės sulaukęs I.Mauza, patraukė Kosmonautų g. link – vienas iš vaikinų nutarė pasiimti iš močiutės mobilaus telefono pakrovėją.
„Tikrai tyčia nieko nežadėjome užsipulti“, – tai, kad nebuvo planų prie ko nors „prisikabinti“, aiškino liudytojas.
Pasak jo, ties laiptais kompanija prasilenkė su dviem vaikinais – nužudytu A.Ch. ir jo draugu. Ignas Mauza ir A.Ch. prasilenkdami susimušė pečiais.
„Nežinau, kuris kurį užkabino. Mes dar kiek palipome tais laiptais, kai kažkas pasiūlė, nepamenu, kas: „Grįžtam ir ...“. Tie du vaikinai tiesiog ėjo į priekį ir viskas. Pasivijau, paklausiau, ar turi cigaretę. Padariau tai, kad sustotų. Kad išsiaiškinti, kodėl neprasilenkia. Atsakė, kad neturi. Normaliu tonu atsakė. Tuomet pasislinkau porą metrų į šoną. I.Mauza priėjo prie jo (A.Ch. – aut. past.). Kažką pasikalbėjo jie. Tyliai kalbėjo, negirdėjau. Ir trenkė į žandikaulį Ignas tam vaikinui. Iš dešinės rankos į kairią žandikaulio pusę. Sulaukęs smūgio šis buvo pasimetęs“, – įvykius nupasakojo liudytojas.
Paklaustas, ar I.Mauza jį paragino sustabdyti A.Ch. ir ar jau iš anksto ketino šį už „neprasilenkimą“ pamokyti smūgiais, Kristupas atsakė, kad viskas įvyko spontaniškai. Kad niekas neplanavo nieko spardyti ir daužyti. Negalvojo, kad viskas taip baigsis. Vėliau vaikinas paaiškino, pačio „neprasilenkimo“ fakto nematė, iš to, kas vėliau smūgiavo, jis supratęs, kad „neprasilenkimas“ įvyko būtent su I.Mauza.
„Be reikalo už kitą žmogų netrenktų. 10 žmonių toje vietoje tikrai galėjo prasilenkti be incidentų. Buvo ten vietos“, – teigė Kristupas.
Liudytojas: slydo ir krito veidu į žemę
Iškart po I.Mauzos smūgio A.Ch. Kristupo dėmesį neva patraukė iš gretimo namo balkono rėkiantis vyras. Šis šaukė: „Ką ten darot?“.
„Nemačiau, kas įvyko iškart po smūgio, nes žiūrėjau į vyrą balkone. Kai atsisukau po 10 ar 15 sekundžių, pamačiau, kad tas vaikinas (A.Ch. – aut. past.) bėga, slysta ir krinta tiesiai ant žemės. Veidu į žemę. Žolė ten buvo. Net neprisilaikė rankom. Pabėgo gal 3-4 metrus. Nemanau, kad per tiek laiko (10-15 sekundžių – aut. past.) galėjo kas pribėgti ir dar ką padaryti. Visi kiti stovėjo atokiau per 5 metrus. Tačiau tikrai nebuvo taip, kad po vieno smūgio jis krito ir mirė. Bėgo, slydo, krito. Buvo tą dieną blogas oras, lijo, slidu“, – aiškino Kristupas, slydimo ir kritimo faktą vėliau dar ne kartą atkartojęs savo liudijime.
Po šio incidento kompanija nuėjusi savais keliais. Atsisukęs Kristupas dar matė, kaip prie gulinčio A.Ch. pritūpė kartu buvęs draugas. A.Ch., anot jo, dar bandė stotis. Vėliau, iš „Facebook'o“ naujienų srauto sužinoję, kad užpultasis vaikinas mirė, jie ėmė slapstytis laukuose, vengė policijos.
„Tą dieną su niekuo apie tai nekalbėjome. Sutarėme, kad niekas niekam nieko nepasakos. Kad tik mes aštuoni žinosim apie tą įvykį. Tarėmės iki tol, kol sužinojom, kad A.Ch. mirė. Tą pačią dieną policija išsivežė iš namų. Ar vėliau tarpusavyje pakalbėdavome apie tai? Kažkiek. Prisimindavome, kad nekokia vasara buvo. Suvokiame, kad teisme reikia tik tiesą sakyt, kas iš to, kad meluosime“, – tikino liudytojas.
Paprašytas įvertinti I.Mauzos smūgį, jis paaiškino, kad šis buvo lengvas, paprastas – nebuvo užsimota stipriai, nebuvo trenkta „iš visos masės“.
Ar vėliau tarpusavyje pakalbėdavome apie tai? Kažkiek. Prisimindavome, kad nekokia vasara buvo.
Galėjo smūgiuoti ir dar vienas paauglys?
Parodymus teisme davė ir dar vieno nepilnamečio, buvusio toje 8 jaunuolių kompanijoje, mama. Ji pabrėžė, kad nei kaltinamojo, nei nužudyto berniuko nepažįsta.
„Tą rugpjūčio 11 d. vakarą sūnus grįžo į namus ir nieko nepasakojo. Mačiau „Facebook'e“ naujieną apie mirusį septyniolikmetį. Ryte sūnus baisiai veržėsi kartu tėvą į oro uostą vežti, prisipažino nemiegojęs. Dar paklausiau, ar kartais su tuo įvykiu nesusijęs, atsakė, kad ne. Pirmadienį man paskambino tyrėja ir iškvietė į apklausą“, – teigė liudytoja Laura.
Ji galėjo tik perpasakoti savo sūnaus pasakojimą. Tikino nė vieno iš atžalos draugų, buvusių toje kompanijoje, nepažinojusi. Sūnus jai papasakojęs apie neprasilenkimą pečiais, apie tai, kad kompanija nusprendė grįžti ir pamokyti tą, kuris nemoka prasilenkti.
„Ignas sugalvojo, kad reikia sugrįžti. Dar kažkas, anot sūnaus, sakęs, kad nereikia. Ten 13-14 metų vaikai toje kompanijoje buvo. Tik Ignas vyriausias. 5 vaikai incidento metu stovėję toliau nuo nužudyto vaikino. Po Igno smūgio jie nieko blogo neįtardami nusisuko ir nuėjo. Dar, sūnaus pasakojimu, bandė lyg ir Igno jaunesnysis brolis smūgiuoti, bet nepataikė“, – teigė liudytoja.
Po jos liudijimo buvo padaryta trumpa pertrauka. Vieni posėdžio dalyviai išėjo į koridorių, kiti liko laukti salėje. Tarp jų – ir laisvėje nuosprendžio laukiantis I.Mauza bei nužudyto vaikino močiutė ir sesuo. Atmosfera įkaito. Užvirė emocijų bangos.
„Ar už skolas nužudei tu mano anūką? Gal ko nežinom, gal skolingas jis kažką buvo? Koks tavo vardas?“, – į kaltinamąjį, kuris visą laiką sėdėjo nunarinęs galvą, kreipėsi nužudyto vaikino močiutė.
Tramdyti močiutės ir nužudytojo sesers ėmėsi posėdžio sekretorius, paprašęs rimties teismo salėje.
„Vyras balkone“ incidento nematė
Po pertraukos byloje liudijo ir Kristupo paminėtas „vyras balkone“. Šis patikino incidento nematęs. Tiesiog išėjęs į balkoną parūkyti ir išvydęs gal už 70 metrų nuo namo gulinti vaikiną. Prie jo buvo palinkęs kitas jaunuolis. Jis bandė gulintį pakelti.
„Taip pat pastebėjau prie balkono grupelę jaunuolių. Tarpusavyje stumdėsi. Nežinau, gal juokais. Pasakiau, kad baigtų stumdytis. Paklausiau, ar nereiks man išeiti. Atsakė mandagiai, kad ne, nereiks. Mano draugė, pas kurią ir lankiausi tuo metu, išėjo pažiūrėti, kas nutiko tam gulinčiam jaunuoliui, ar nereikia pagalbos. Pranešė, kad prasta padėtis. Išėjau ir aš. Tas kitas jaunuolis buvo labai išsigandęs, nerišliai kalbėjo. Bandžiau užčiuopti gulinčio vaikino pulsą – lyg dar buvo. Paraginau medikus greičiau atvykti“, – teigė liudytojas.
Taigi jis įvykio nematė, nešaukė kompanijai iškart po smūgio, kaip tikina Kristupas, kreipėsi į jaunuolius tik vėliau, kai šie jau stovėjo atokiau nuo įvykio vietos – prie balkonų.
Bandžiau užčiuopti gulinčio vaikino pulsą – lyg dar buvo.
Parodymus teisme davusi šio liudytojo draugė, kuri pirmoji ir išėjo patikrinti, kas nutiko gulinčiam vaikinui, paaiškino, kad dėl įvykio ją ištiko šokas.
„Pirmą kartą prie manęs žmogus numirė, mačiau, kaip numirė. Nuo to karto su draugu šia tema nekalbėjom, buvo pačiai šokas, – teigė ji. – Kai aš nuėjau pažiūrėti, kas nutiko, tas vaikinas, buvęs šalia gulinčio, paaiškino, kad juos užpuolė. Tas vaikinas jau buvo iškvietęs greitąją pagalbą“.
Pateikė pusės milijono eurų ieškinį
Bylos duomenimis, 2018-ųjų rugpjūčio 11 d. pavakarę, pasivaikščioti su draugu išėjusiam 17-mečiui A.Ch. prasilenkiant su grupele nepažįstamų vaikinų, su vienu iš jų – I.Mauza, jis netyčia susidūrė pečiais.
Pastarasis pasinaudodamas šia menkaverte priežastimi pasivijo praėjusį jaunuolį ir jam kumščiu trenkė į veido sritį – žandikaulį. Pamačiusi sąmonę praradusį užpultąjį, grupelė jaunuolių išsilakstė. Gimtajame mieste atostogavęs nepilnametis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė. Manyta, kad mirtis jį ištiko dėl smūgio į grindinį, tačiau vėliau ekspertai paneigė šią versiją.
Londone gyvenanti nužudyto paauglio motina pateikė teismui pusės milijono eurų civilinį ieškinį. Močiutė reikalauja atlyginti 50 tūkst. eurų neturtinę žalą.
I.Mauza prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką.
„Prisipažįstu kaltu. Parodymus duosiu paskutinis, po visų apklausų“, – teigė I.Mauza.
Kurį laiką ikiteisminio tyrimo metu jam buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau, uždėjus apykoję, vaikinas paleistas į laisvę.
Kitų jaunuolių, kuriems iš pradžių buvo pareikšti įtarimai, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Įtarimų buvo sulaukęs ir jaunesnysis I.Mauzos brolis.
Aukos artimieji nesupranta, kodėl teisme atsidūrė tik vienas I.Mauza. Jie bandė skųsti prokuratūros sprendimus, tačiau nieko nepešė. Kitų kompanijos dalyvių tėvams grėsė tik administracinė atsakomybė už vaikų nepriežiūrą.
Baudžiamasis kodeksas už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų numato laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
