Ekspertai konstatavo, kad iš Raudondvario (Kauno raj.) kilusiam 39 metų Dariui Juodaičiui, pravarde Kieša, buvo suduoti mažiausiai 54 smūgiai metaliniu semtuvėliu, kirvio pentimi, šakute, rankomis ir kojomis. Jo lavonas kelias dienas laikytas šį nusikaltimą padariusio 58 metų batsiuvio A.Fromičevo garaže. Vėliau užkastas apie 30 metrų nuo namo. Iškasus per mažą duobę, aukos palaikai trypti kojomis – kad tilptų. "Jeigu ne tas durnelis, girtas nubėgęs į policiją, niekada nebūtų to lavono radę. Taip paslėpėme, kad žymės nebuvo!" – tikino teismą A.Fromičevas. "O daugiau tokių paslėptų neturite?!" – neišlaikė teisėjas. "Ne!" – šypsojosi nužudymu kankinant kaltinamas A.Fromičevas.
Šiurpi išpažintis
D.Juodaičio palaikai atkasti po savaitės. Kai vieną 2008–ųjų vasario sekmadienį pas Kauno vyriausiojo policijos komisariato budėtojus dviračiu atmynė psichikos problemų turintis 25 metų Juozas S. Tuo, ką jis pasakojo, buvo sunku patikėti. Tačiau po kelių valandų viename Raudondvario Gėlių tako sklype iš tikrųjų atkastas apie pusantro metro gylyje slėptas lavonas. Kauno rajono policijos operatyvinė grupė darbavosi kastuvais porą valandų. Velionis buvo tik su glaudėmis ir megztiniu. Jo kūne nebuvo sveikos vietos.
Jeigu ne Juozas S., kaip ir nužudytasis, nuomojęs pas A.Fromičevą kampą, nežinia, kas ir kada velionio būtų pasigedęs. Turbūt to vylėsi ir A.Fromičevas, neįvertinęs į padėjėjus slepiant lavoną pasikviesto Juozo S. Šis teisme pasakojo, kad šeimininkas prašęs padėti iškasti duobę neva šiukšlėms. Kažkodėl naktį. Ir tik ją iškasus paklausęs: "Ar nebijosi padėti paslėpti "nabašniko?"
Anot Juozo S., pasirinkimo jis neturėjęs. Po talkos pajutęs dar realesnę grėsmę savo gyvybei, dėl to ir bėgęs nuo A.Fromičevo bei šio sūnų tiesiai į policiją. Nors buvo teistas, netrukus vėl sėdo į teisiamųjų suolą – "už dviejų klijais apsiuosčiusių ir plytomis jį bei draugą apmėčiusių paauglių sužalojimą".
Dvikova be liudytojų
Pats A.Fromičevas apie nuomininko D.Juodaičio žūtį pasakojo kaip apie matytą filmą. Jį pavyko prakalbinti tik panaudojus melo detektorių. Išpažintis prasidėjo nuo to, kad neva per išgertuves Kieša jį apvogęs. Stalčiuje buvusių 50 litų jis pasigedo kitą dieną. Tada ir prisiminė matęs, kaip Kieša dėjosi banknotą į kišenę.
Neva pradėjus aiškintis, Kieša pirmas griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti. Anot A.Fromičevo, jam pavyko išsilaisvinti, o metalo semtuvėlis kabėjo čia pat – prie virtuvės krosnies. Kiek kartų juo vožta Kiešai per galvą, A.Fromičevas nepamena. Ekspertai konstatavo, kad auka mirė nuo smūgių visumos – suskaičiuoti 9 trauminiai poveikiai. Mirtis sužalotąjį ištiko per valandą ar dvi.
A.Fromičevas pasakojo trenkęs Kiešai ir buku kirvio galu per kojas. Ekspertai konstatavo blauzdų lūžius. Šakutę nusitvėrė, norėdamas įsitikinti, ar auka dar gyva. Ja parkritusiajam badė pilvą bei veidą.
Anot A.Fromičevo, tempdamas nužudytąjį į garažą jis radęs ir dingusius pinigus. Banknotas buvo velionio kelnėse, iš kurių šis betempiant išvilktas.
Dvigubas nuosprendis
"Prisipažįstu itin žiauriai nužudęs žmogų, tačiau tai padariau netyčia", – reziumavo daugiau kaip pusšimtį smūgių sudavęs A.Fromičevas, prieš 20 metų jau teistas už plėšimą.
Sutiko jis atlyginti ir padarytą žalą. Tačiau velionio artimieji (vienas iš brolių) tespėjo pateikti 300 litų ieškinį dėl laidotuvių. Paskutinį kartą D.Juodaitį jis matė savaitė iki tragedijos. Darius ketino važiuoti pas kitą brolį į Angliją, tačiau tam reikėjo pasidaryti pasą.
Minėtas Anglijoje gyvenantis D.Juodaičio brolis suskubo tik į paskutinį teismo posėdį. Tačiau nespėjo parengti ieškinio, kad A.Fromičevui būtų priteistas ir 2 mažamečių jo aukos vaikų išlaikymas. Šie auga pas motiną. Išeidamas iš teismo salės, girdint liudytojams jis A.Fromičevui pareiškė: "Toli nenueisi – tik iki zonos!" Teisiamasis išbalo ir nieko neatsakė.
Prokuroras prašė pasiųsti A.Fromičevą už grotų 13 metų. Teisėjų kolegija atseikėjo metais daugiau.
